Politinis mitas – tai pasakojimas, dažniausiai dramatiškos istorijos forma, susijęs su politine tema. Politinis mitas gali pretenduoti paaiškinti, kaip atsirado tam tikra valstybė, arba apibūdinti dviejų grupių santykius kaip didesnio legendinio pasakojimo dalį. Politiniai mitai, nesvarbu, ar jie turi istorinio fakto pagrindą, ar ne, patenkina grupės poreikį turėti dabartinę politinę situaciją, įteisintą įtraukiant į didesnę istoriją.
Terminas „politinis mitas“ buvo sukurtas 1975 m. Henry Tudor to paties pavadinimo knygoje. Tudoras apibūdino tokio tipo mitus kaip mitą, kuriame herojus ar veikėjas buvo ne vienas asmuo, o grupė. Grupė gali būti tauta, etninė grupė arba socialinė klasė. Politiniai mitai yra susiję su istorija, bet nebūtinai yra istoriniai; grupės nariai mitą priima kaip galiojantį filosofiniais terminais, o ne kaip istoriškai tikslų.
Vienas iš paplitusių politinių mitų yra nacionalinės kilmės istorija arba etnogenezė. Daugelis tautų turi pusiau legendinių pasakojimų apie jų atsiradimą, dažnai tam tikru mastu pagrįstą istoriniais faktais. Pavyzdžiui, ankstyvųjų viduramžių istorikai pasakojo apie anglų atvykimą į Angliją, valdant dviem mitiniams lyderiams Hengistui ir Horsai, o viduramžių istorikas Snorri Sturluson sukūrė skandinavų tautų mitinę kilmę, susiejančią jas su klasikine mitologija. Modernesnis tokio tipo mito pavyzdys būtų istorija apie puritonus, išplaukusius į Naująjį pasaulį, kad išvengtų religinių persekiojimų ir įkurtų tai, kas taptų Amerika.
Ne kiekvienas politinis mitas yra kilmės istorija. Kiti politiniai mitai suteikia didžiulį pasakojimą politiniams ir kultūriniams judėjimams įrėminti. Pavyzdžiui, JAV plėtra į vakarus XIX amžiuje buvo lydima politinio mito, žinomo kaip akivaizdus likimas, sukūrimas. Šis pasakojimas paaiškino Amerikos teritorinį įsigijimą kaip neišvengiamo augimo dalį. Šalininkai Ramiojo vandenyno pasiekimą suvokė kaip Jungtinių Valstijų „likimą“. Pačios JAV tapo šio mito veikėja, o pasipriešinimas Amerikos ekspansijai buvo suvokiamas kaip grėsmė nacionaliniam likimui.
Politinio mito vaidmuo – suvienyti bendruomenę ir įskiepyti priklausymo jausmą. Tai gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Politiniai mitai dažnai yra susibūrimo taškai nacionalinės krizės metu, tačiau jie taip pat gali būti naudojami kaip priespaudos įrankiai. Pavyzdžiui, „dolchstosslegende“ arba „dūrimo į nugarą legenda“ buvo pasakojimas, kuriame teigiama, kad Vokietija Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjo dėl vidinių priešų išdavystės. Tai buvo pagrindinis nacių propagandos elementas ir skatino remti režimą.