Pomidorų puvinys – tai pomidorų vaisių sutrikimas, kurį sukelia ne organizmas, o kalcio trūkumas vaisiuose. Jame pomidorai turi pažeidimą savo žiedo gale ir paprastai yra nevalgomi. Šio sutrikimo galima išvengti naudojant kultūrinius metodus. Pomidorų puvinys plačiau žinomas kaip žiedų galo puvinys.
Žiedų galūnių puvinys yra varginanti liga, dėl kurios galima prarasti iki 50 proc. Tai paveikia augančius pomidorus tiek namų soduose, tiek komercinėje veikloje. Iš pradžių dažniausiai būna nedidelis, vandeniu permirkęs žaliuojančių ir nokstančių vaisių plotelis. Didėjant pažeidimo dydžiui, jis įduba, pasidaro juodas ir odinis. Šiuo metu patogenai gali įsiveržti, visiškai sunaikindami paveiktus pomidorus.
Laimei, tai yra viena iš pomidorų problemų, kurios galima išvengti. Veiksniai, turintys įtakos augalo kalcio ir vandens pasisavinimui, taip pat turi įtakos pomidorų puvinio sunkumui ir paplitimui. Šią ligą sukelia kalcio trūkumas dirvožemyje arba kalcio trūkumas į vaisius. Tokį transporto trūkumą dažnai lemia sausra arba pernelyg drėgnas dirvožemis.
Pomidorų augalai, pasodinti šaltoje, sunkioje dirvoje, dažnai yra linkę į pomidorų puvinį. Sodinimo atidėjimas, kol dirva sušils, dažnai gali išspręsti problemą. Dėl azoto trąšų pertekliaus pomidorų augalai išaugina per daug lapų. Tai gali sustiprinti žiedų puvinį. Auginimas aplink augalus gali pažeisti šaknis ir slopinti vandens bei kalcio pasisavinimą, taip pat sukelti šią ligą.
Prevencinės priemonės apima mažai kalcio turinčių dirvožemių apdorojimą kalkėmis. Taip pat reikia stebėti dirvožemio pH ir palaikyti nuo 6.0 iki 6.5. Amoniakas slopina kalcio pasisavinimą, todėl reikėtų vengti amonio nitrato trąšų, naudoti alternatyvias azoto formas, tokias kaip kalcio salietra ar kalio salietra. Taip pat reikėtų būti atsargiems, kad iš karto nebūtų tręšiama per daug trąšų, kad neprisidėtų prie šios ligos.
Labai svarbu turėti nuolatinį vandens tiekimą, kad būtų išvengta pomidorų puvimo. Pomidorų augalai kas savaitę turėtų gauti 1–1.5 colio (2.5–3.8 cm) vandens nuo lietaus arba drėkinimo. Mulčiavimas gali padėti išlaikyti dirvą drėgną. Tačiau plastikiniai mulčiai gali sukelti problemų sausros sąlygomis, nes dirva gali perkaisti. Tai gali padidinti pomidorų puvinį, jei žemė netinkamai laistoma.
Tinkami auginimo būdai yra svarbiausias būdas išvengti žiedų puvinio. Prevenciniais tikslais vaisius, kol jie jauni, galima purkšti kalcio chloridu. Tai galima padaryti naudojant keturis šaukštus vienam galonui vandens kas septynias ar dešimt dienų. Gydymas turi būti kartojamas, kol tai bus atlikta tris ar keturis kartus. Būkite atsargūs ir nepurkškite karštuoju paros metu, nes galite nudeginti augalą.
Sodininkams ir daržovių mėgėjams pasisekė, kad pomidorų puvinys yra viena liga, kurios galima išvengti naudojant atitinkamus auginimo būdus. Žiedų puvinys taip pat gali būti paprikų, baklažanų ir arbūzų sutrikimas, jei jie sodinami anksti. Kaip ir pomidorų atveju, atidėjus šių kultūrų sodinimą, kol dirva sušils, sumažės šios ligos atvejų.