Kas yra poodinė emfizema?

Poodinė emfizema reiškia oro ar dujų buvimą odos audinio sluoksniuose. Būklė paprastai atsiranda, kai per plyšimą ar pradūrimą oras išeina iš plaučių ar kvėpavimo takų. Asmuo gali pastebėti kaklo ir krūtinės patinimą bei apčiuopiamus burbuliukus, kurie spaudžiant skleidžia traškėjimą. Daugeliu atvejų pati poodinė emfizema nėra skausminga ir nesukelia didelių komplikacijų. Pagrindinė priežastis paprastai kelia didžiausią gydytojų susirūpinimą, todėl būtina greitai ją gydyti, kad būtų išvengta sunkių širdies ar kvėpavimo problemų.

Daugybė įvairių ligų ir sužalojimų gali sukelti poodinę emfizemą. Daugelį atvejų sukelia krūtinės ar kaklo trauma. Šūvis, žaizda peiliu arba buka jėga kritimo ar automobilio avarijos metu gali pažeisti plaučius arba trachėją. Sunkios plaučių infekcijos, lėtinės ligos ir vėžys gali susilpninti plaučių audinio gleivinę ir sukelti plaučių kolapsą. Kartais dėl sugedusios operacijos ar netinkamai uždėto krūtinės ląstos vamzdelio oro gali patekti ir į krūtinės ertmę.

Poodinė emfizema, atsiradusi dėl prasiskverbiančios ar bukos traumos, dažniausiai nėra pagrindinis sveikatos specialistų rūpestis. Būklė gali būti nepastebėta arba sprendžiama tol, kol nebus imtasi gelbėjimo priemonių kraujavimui sustabdyti arba iš naujo išpūsti pažeistą plautį. Kai pacientas yra stabilus, gydytojai gali ieškoti emfizemos požymių.

Dažniausi simptomai yra lengvas patinimas, krūtinės ir kaklo skausmas ir pasunkėjęs kvėpavimas. Traškantys burbuliukai paprastai gali būti jaučiami, judinami ir suskaidomi po oda. Norint nustatyti oro kišenių kiekį ir tikslią vietą, gali būti atliekami krūtinės ląstos rentgeno spinduliai ir kompiuterinė tomografija.

Daugumos poodinės emfizemos atvejų tiesiogiai gydyti nereikia. Oro burbuliukai linkę savaime išsisklaidyti per kelias valandas, kol jau pašalintos plaučių ir kvėpavimo takų problemos. Jei nedidelis oro kiekis išlieka, gydytojas gali nuspręsti padaryti keletą nedidelių gilių odos pjūvių, kad dujos galėtų išeiti. Kateteriai gali būti naudojami dideliems oro kiekiams patraukti iš krūtinės ertmės ir aplinkinių odos audinių.

Gali prireikti papildomo gydymo, jei yra pakankamai likusio oro, kad būtų daromas per didelis spaudimas trachėjai ar plaučiams. Krūtinės ertmei išsiurbti galima įkišti krūtinės ląstos vamzdelį. Pacientui gali tekti dėvėti deguonies kaukę arba gauti kvėpavimo vamzdelį, kol vėliau bus remontuojami plaučiai ir kvėpavimo takai.