Postkoitalinis testas – tai nevaisingumo testas, kurio metu iš paciento paimamos gimdos kaklelio gleivės praėjus kelioms valandoms po lytinio akto ir tiriamas spermatozoidų aktyvumas. Dažniausiai postkoitalinis testas atliekamas likus vienai ar dviem dienoms iki ovuliacijos, kai sąlygos yra palankiausios spermai. Sperma paprastai tam tikrą laiką gali gyventi gimdos kaklelio gleivėse, todėl šis tyrimas paprastai atliekamas praėjus kelioms valandoms po lytinių santykių. Laikomas potencialiai invaziniu ir neveiksmingu, šis testas dažnai naudojamas vėlyvoje testavimo procese, jei jokie kiti tyrimai nepaaiškino konkretaus nevaisingumo atvejo.
Įprasti bandymo rezultatai turės keletą savybių. Gyvų spermatozoidų lygis turi būti normalus, o spermatozoidai turi normaliai judėti per gleives. Gleivės turi ištempti apie 2 colius (5 cm) ir išdžiūti ant mikroskopo stiklelio būdingo paparčio rašto. Tokie rezultatai gali rodyti, kad gimdos kaklelio gleivės yra draugiška aplinka spermai. Postkoitalinis testas gali atmesti keletą nevaisingumo priežasčių, įskaitant ovuliacijos problemas ir imuninės sistemos poveikį spermai.
Nenormalūs tyrimo rezultatai gali parodyti, kad daugelis arba visi spermatozoidai yra mirę arba susikaupę ir vangiai juda per gleives. Gimdos kaklelio gleivės gali neišsitempti ir neišdžiūti į paparčio formos raštą ant mikroskopo stiklelio. Tokie pokoitalinio testo rezultatai gali rodyti imuninės sistemos problemas, neteisingą ovuliacijos laiką ir kitus susijusius veiksnius. Nors šis testas gali būti naudingas nustatant tam tikrų veiksnių įtaką, jis taip pat gali būti laikomas neveiksmingu.
Daugelis gydytojų nenori naudoti postkoitalinio testo, nebent tai absoliučiai būtina diagnozuojant nevaisingumą. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai įspėja atlikti testą, išskyrus paskutinę išeitį. Daugelis veiksnių, kurių negalima kontroliuoti laboratorijoje, pavyzdžiui, neefektyvus lytinis aktas ir ovuliacijos laikas, gali turėti įtakos postkoitalinio tyrimo rezultatams.
Kita vertus, įrodymais pagrįsta medicina gali turėti įtakos vaisingumui ir gali pagerinti paciento vaisingumo tikimybę. Kiti vaisingumo testai, kuriuos daugelis gydytojų svarstė dar ilgai prieš tai, kai svarsto pokoitalinį testą, yra laparoskopija ir endometriumo biopsija. Vaisingumo metodų ir nevaisingumo tyrimų įvairovė reiškia, kad pogimdyminis testas gali net neduoti naudingų rezultatų, palyginti su kitomis procedūromis. Įrodymais pagrįsta medicina ir kiti nevaisingumo tyrimo metodai paprastai yra veiksmingesni, todėl daugelis medicinos praktikų nusprendžia nenaudoti postkoitalinio tyrimo, kad nustatytų paciento nevaisingumo priežastį.