Postitas yra medicininis terminas, reiškiantis varpos apyvarpės uždegimą. Dažniausiai tai sukelia bakterinė ar grybelinė infekcija, nors uždegimas ir dirginimas gali atsirasti ir dėl fizinės traumos ar per didelio drabužių trynimo. Daugumą postito atvejų lydi balanitas, kuris yra uždegimas, sudirgęs varpos galvutė. Šia liga gali sirgti įvairaus amžiaus vyrai, tačiau dažniausiai ji pasireiškia jaunesniems nei dešimties metų berniukams, kurių apyvarpė negali visiškai atsitraukti. Gydytojai paprastai gydo postitą receptiniais geriamaisiais antibiotikais ir vietiniais kremais, kad sumažintų skausmą ir uždegimą.
Uždegimas gali atsirasti, kai po apyvarpės oda įstrigo bakterijos ar grybai, pavyzdžiui, mielės. Tai dažnai nutinka dėl prastos higienos, nors kai kurie vyrai yra labiau linkę susirgti infekcijomis nei kiti dėl sutrikusios imuninės sistemos. Jaunesnio nei dešimties metų amžiaus individo apyvarpė dažniausiai negali visiškai atsitraukti, todėl kruopštus valymas dažnai neįmanomas. Seksualinis aktyvumas taip pat gali sukelti postitą, ypač jei vyro partnerė kenčia nuo aktyvios mielių infekcijos ar lytiškai plintančių ligų. Kartais aptempti drabužiai ar varpos trauma sukelia dirginimą, kuris išsivysto į postitą ir balanitą.
Būklės simptomai gali būti nuo lengvo iki stipraus skausmo, diskomforto šlapinantis ir erekcijos sutrikimo. Sunki virusinė ar bakterinė infekcija gali sukelti pykinimą ir nuovargį. Daugeliu atvejų postito simptomus galima gydyti namuose, ypač atsargiai nuplaunant apyvarpę ir varpos galvutę švelniu muilu ir vandeniu, dėvint laisvus drabužius ir vartojant nereceptinius vaistus, mažinančius diskomfortą. Kiekvienas, kuris patiria sunkių ar nuolatinių simptomų, turėtų apsilankyti pas gydytoją, kad nustatytų tikslią būklės priežastį ir gautų geriausią gydymą.
Gydytojas paprastai atlieka fizinę apžiūrą, užduoda klausimus apie paciento ligos istoriją ir paima kraujo bei šlapimo mėginius, kad nustatytų pagrindines ligas. Jei nustatoma, kad priežastis yra bakterinė, gydytojas gali skirti geriamųjų antibiotikų ir pasiūlyti reguliariai valyti vietą švelniu muilu. Dėl grybelinės infekcijos gali tekti tepti vietinius priešgrybelinius kremus, kurie pašalina grybelį ir palengvina uždegimą bei skausmą. Asmenys, kurie kreipiasi į gydymą, paprastai visiškai pasveiksta greičiau nei per vieną mėnesį.
Gydytojai dažnai skatina žmones, kurie linkę į uždegimą, imtis atsargių prevencinių priemonių. Tai gali apimti seksualinio kontakto su asmenimis, sergančiais infekcinėmis ar užkrečiamomis ligomis, vengimą, geros higienos palaikymą ir reguliarių susitikimų su dermatologu ar urologu planavimą. Gydytojas gali pasiūlyti apipjaustymą, jei prevencinės priemonės ir gydymas yra neveiksmingi ilgalaikei palengvėjimui užtikrinti.