Pozityvioji psichologija yra mokslinis tyrimas, kaip žmonės pasiekia laimę ir protinį pasitenkinimą, siekiant išsiaiškinti, kaip žmonės gali gyventi kuo produktyviausią gyvenimą. Judėjimas skiriasi nuo tradicinės psichologijos tuo, kad nesikreipia dėmesio į neigiamus gyvenimo aspektus, tokius kaip psichikos ligų gydymas ar žmonių konsultavimas išgyvenant gyvenimo sunkumus. Pozityvioji psichologija remiasi principu, kad visi žmonės nori gyventi laimingą, pilnavertį gyvenimą. Juo siekiama stiprinti žmonių stiprybes, kad pasaulis taptų geresnis.
Dr. Martinas Seligmanas įkūrė judėjimą 2000 m. kaip tradicinės psichologijos papildymą, o ne pakaitalą. Jo tikslas buvo padaryti psichologijos sritį visapusiškesnę, nes jis manė, kad klinikinė psichologija orientuota į psichologinių problemų gydymą, bet ne į tai, kas verčia žmones patenkinti savo gyvenimu kasdien. Seligmanas sutelkė pozityviosios psichologijos sampratą į tris studijų sritis: teigiamas emocijas, teigiamas charakterio savybes ir teigiamas institucijas.
Dauguma psichologų mano, kad emocijos yra žmogaus psichinės gerovės rodiklis. Tačiau pozityvioji psichologija mano, kad teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas ar susidomėjimas, yra tikroji laimės priežastis, o ne tik rodiklis, kad žmogus jau yra laimingas. Norėdami suprasti teigiamas emocijas, psichologai tiria, kas verčia žmones teigiamai jausti savo praeitį, dabartį ir ateitį. Pozityvūs psichologai mano, kad moksliškai tyrinėdami, kaip ugdyti teigiamas emocijas, galiausiai jie gali atrasti, kaip padėti žmonėms tapti laimingesniems.
Teigiamų charakterio bruožų ir asmeninių dorybių tyrimai yra kita svarbi pozityviosios psichologijos tyrimų dalis. Mokslininkai tiria žmonių gebėjimus mylėti, taip pat tai, dėl ko jie labiau linkę turėti atsparumo, drąsos ir darbo etikos. Jie tiki, kad kai žmonės taiko šias teigiamas charakterio savybes, tai gali padėti jiems gyventi labiau įsitraukusį gyvenimą. Pozityvioji psichologija perima šias išvadas ir tiria jas, bandydama išsiaiškinti, kokie teigiami charakterio bruožai labiausiai veikia žmonių laimę ir produktyvumą.
Teigiamos institucijos yra galutinė pozityviųjų psichologų išnagrinėta koncepcija. Jų tyrimų institucijose pagrindinis dėmesys skiriamas mokymuisi apie savybes, kurios daro bendruomenes geresne vieta, pavyzdžiui, teisingumą, lyderystę, tėvų auklėjimą ir komandinį darbą. Psichologų nuomone, šios savybės daro žmones laimingesnius, nes jie jaučia, kad jų gyvenimas yra prasmingesnis, kai gyvena pozityvioje aplinkoje. Išvados apie teigiamas institucijas paprastai naudojamos siekiant išsiaiškinti, kas mokyklose ir darbe teikia daugiau pasitenkinimo, taigi ir produktyvesni.