Rekreacinė terapija arba terapinis poilsis yra tada, kai apmokyti paslaugų teikėjai naudojasi pramogine veikla, kad padėtų pagerinti arba palaikyti asmens pažinimo, emocinį, socialinį ar fizinį funkcionavimą. Žmonės, kuriems taikoma ši terapija – kartais vadinami pacientais – dažnai serga, yra neįgalūs arba pagyvenę. Terapeutas suteikia pritaikytas laisvalaikio galimybes, padedančias pacientams ugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Rekreacinė terapija gali padėti sumažinti streso lygį ir depresiją bei prisidėti prie didesnės fizinės ir emocinės paciento gerovės. Kai kuriems žmonėms tai netgi gali būti naudojama norint išlaikyti ar atkurti pagrindinius samprotavimus ar motorinius įgūdžius.
Poilsio terapeutas paprastai atlieka kiekvieno paciento įvertinimą, kad nustatytų dėmesio sritis. Terapeutas gali naudoti tiesioginį paciento stebėjimą, vertinimus, medicininius įrašus ir pokalbius su pacientu ir šeimos nariais ar medicinos personalu. Atlikęs vertinimą, terapeutas gali sudaryti individualų gydymo planą, atsižvelgdamas į paciento interesus ir spręsdamas sritis, kuriose reikia tobulėti.
Rekreacinė terapija gali būti įvairių formų. Terapinė veikla galėtų apimti sportą, amatus, šokius, laiką, praleistą su gyvūnais, streso mažinimo metodus, muziką, žaidimus ir bendruomenės išvykas. Ši veikla gali suteikti pacientams psichinės ir fizinės stimuliacijos, o kai kurios veiklos gali padėti pacientams išsiugdyti specifinius įgūdžius. Kartais rekreacinė terapija naudojama siekiant padėti pacientui įgyti pasitikėjimą, pagerinti socialinius įgūdžius ir netgi labiau integruotis į savo bendruomenę.
Pacientams taikoma pramoginė terapija įvairiose vietose ir aplinkoje. Pavyzdžiui, terapeutas gali būti įdarbintas gyvenamosios paskirties įstaigoje, o pacientai gali užsiimti terapija įstaigoje. Mokyklos taip pat gali įdarbinti rekreacinius terapeutus, dažnai teikiančius paslaugas specialiojo ugdymo skyriui. Kartais ši terapija yra visapusiškų terapinių paslaugų, teikiamų psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ar piktnaudžiavimo narkotikais gydymo centruose, dalis.
Paprastai daugumai pradinio lygio rekreacinio terapeuto pozicijų reikalingas bakalauro laipsnis, kurio pagrindinė veikla arba koncentracija šioje srityje. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra taryba, kuri siūlo rekreacinių terapeutų sertifikatus, nors sertifikavimas nėra privalomas. Kai kurios valstijos reglamentuoja pramoginę terapiją ir gali reikalauti licencijos.
Pramoginė terapija gali būti vertinga sergančių, pagyvenusių ar neįgalių žmonių gydymo dalis. Ši unikali terapijos forma gali būti naudojama kartu su kitais gydymo būdais, siekiant padidinti teigiamus rezultatus. Daugeliui pacientų pramoginė terapija gali padėti pagerinti funkcinius gebėjimus, ugdyti savarankiškus įgūdžius, pagerinti bendrą sveikatą ir pagerinti pagrindinę gyvenimo kokybę.