Pramonės sektoriai – tai panašių įmonių ir verslų grupės, kurios turi bendrų savybių ir gamina susijusias prekes bei paslaugas. Investuotojai ir finansų analitikai šiuos sektorius naudoja norėdami palyginti įmones tarpusavyje, nes lyginti dviejų skirtingų sektorių įmonių finansinę informaciją būtų beprasmiška. Yra keletas skirtingų pagrindinių pramonės sektorių, kuriuos galima dar labiau suskirstyti į mažesnius subsektorius. Surinkę visas konkretaus sektoriaus įmones, investuotojai gali atlikti sektoriaus analizę, siekdami atskirti geriausias konkrečios pramonės šakos įmones nuo blogiausių.
Akcijų rinka užpildyta tūkstančiais įmonių iš viso pasaulio, gaminančių skirtingas prekes ir teikiančių unikalias paslaugas. Žvelgiant į visas šias bendroves kaip visumą, investuotojams gali būti sunku nuspręsti, kurias akcijas pasirinkti. Todėl investuotojams ir analitikams gali būti naudinga suskirstyti visas šias įmones į grubias kategorijas. Šie pramonės sektoriai leidžia daug lengviau palyginti ir analizuoti.
Yra keletas pagrindinių pramonės sektorių, kuriuos paėmus kartu, yra beveik visos įsivaizduojamos įmonės ir verslas. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, komunalinės paslaugos ir pagrindinės vartojimo prekės, dėl savo stabilumo laikomi gynybinėmis pramonės šakomis. Kiti sektoriai, pavyzdžiui, technologijų ar sveikatos priežiūros sektoriai, yra jautresni pakilimams ir nuosmukiams. Iš šių pagrindinių sektorių galima išvesti kitus mažesnius subsektorius. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros pramonė gali būti suskirstyta į vaistų bendroves, draudimo tiekėjus, sveikatos priežiūros įrangos gamintojus ir pan.
Nustačius skirtingus pramonės sektorius, galimybė palyginti skirtingas įmones tampa daug mažiau įspūdinga. Kadangi sektorius dar labiau skaidomas į mažesnes grupes, informacijos, kurią analitikai turi išanalizuoti, kiekis tampa daug mažesnis. Daugelis analitikų taip pat bando įvertinti, kaip sekasi visam sektoriui, pasirinkdami atskiras akcijas. Ši teorija grindžiama tuo, kad gerai veikiantis sektorius dažnai gali traukti visas į jį įtrauktas akcijas aukštyn.
Be to, galimybė palyginti to paties sektoriaus įmones, siekiant nustatyti geriausius rezultatus, yra naudinga analizės priemonė. Daugumoje pramonės sektorių yra tam tikrų įmonių, kurios nustato tų sektorių veiklos standartus. Tos įmonės dažnai vadinamos etaloninėmis įmonėmis ir jas galima naudoti kaip palyginimo pagrindą. Naudodami informaciją, surinktą iš pajamų ataskaitų ir balansų, analitikai gali paimti vieną įmonę ir išlaikyti ją prieš jos specifinio pramonės sektoriaus etaloną, kad pamatytų, kaip ji išsidėsčiusi.