Pramonės standartai yra procedūrinės ir techninės taisyklės, kurių paprastai laikosi dauguma pramonės atstovų. Standartų laikymasis yra savanoriškas, įvairaus laipsnio; pavyzdžiui, standarto laikymasis gali būti neprivalomas, tačiau gali būti neįmanoma parduoti gaminių, pagamintų ne pagal standartą. Kai kurie sveikatos ir saugos kodeksai patvirtina procedūras ir naudoja jas kaip pagrindinius gaminių saugos ir kokybės standartus. Nemažai organizacijų visame pasaulyje nustato ir įgyvendina pramonės standartus.
Kai kurie pramonės standartai yra tarptautiniai, atspindintys pasaulinį verslo bendruomenės pobūdį. Kiti gali būti nacionaliniai arba gali apimti kelias glaudžiai asocijuotas šalis, pavyzdžiui, Europos Sąjungos nares. Standartai gali svyruoti nuo susitarimų dėl kištuko dydžio ir formos iki visuotinai priimto gamybos proceso. Vienas iš standartizacijos pranašumų yra galimybė gauti keičiamų dalių, o pagrindinis kokybės standartas, kuriuo vartotojai gali pasitikėti pirkdami tam tikros pramonės gaminius.
Tokios organizacijos kaip Amerikos nacionalinis standartų institutas (ANSI) nustato standartus remdamosi pramonės atstovų ir vartotojų indėliu. Daugelis nacionalinių organizacijų turi ryšį su tarptautiniu partneriu, leidžiančiomis įmonėms, pavyzdžiui, susitarti dėl fotoaparatų juostos dydžių, kad žmonės galėtų nusipirkti juostų bet kurioje pasaulio vietoje. Įrangos komponentų standartinių formų ir dydžių naudojimas gali būti naudingas gamybos bendruomenei ir klientams, nes bus lengviau gaminti dalis ir gaminius.
Remonto pramonės žmonės taip pat turi naudos iš pramonės standartų. Žinodami, ko tikėtis iš konkrečių gaminių, žmonės gali daug greičiau diagnozuoti ir išspręsti problemas. Jie taip pat galės lengvai pasiekti dalių remontui ir techninei priežiūrai, o ne užsakyti ar gaminti pagal užsakymą pritaikytas dalis. Tokie žmonės kaip santechnikai ir elektrikai labai pasitiki standartais ir statybos kodeksais, kad jų darbas būtų nuoseklus. Turėdami standartinę praktiką, žmonės gali pasirinkti projektus viduryje arba taisyti kažkieno sukurtus projektus, nesuprantantys, kokius metodus naudojo pradinis darbuotojas.
Įmonės, norinčios laikytis pramonės standartų, gali gauti informaciją iš standartus nustatančios institucijos. Jie taip pat gali pateikti gaminius patikrinimui ir sertifikavimui, jei nori užtikrinti vartotojus, kad jų produktai yra pagaminti pagal standartą. Be pramonės standartų, įmonėms gali tekti atitikti kitus reikalavimus, pvz., Federalinės ryšių komisijos (FCC) sertifikatą elektronikai, užtikrinant, kad jie nesukels trukdžių ir kitų problemų. Ant kai kurių gaminių vartotojai gali pastebėti daugybę užrašų ir ženklelių, nurodančių, ar jie atitinka įvairius standartus.