Pramoninė ekologija yra gana nauja disciplina mokslo pasaulyje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkai, technologijoms ir ekonomikai bei kaip šios trys sritys yra susijusios viena su kita. Deja, didžioji dalis pramonės ekologijos tyrimų yra orientuota į aplinkosaugos politiką, biologiškai skaidomus produktus, produktų gyvavimo ciklo pratęsimą, aplinkos tvarkymą ir apskritai pasaulio pavertimą saugesne ir ekologiškesne vieta.
Pramonės ekologija pradėjo atsirasti žmonėms suvokus, kad pramoninis pasaulis daro įtaką aplinkai. Ši sritis buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad pramoninio pasaulio poveikis aplinkai būtų ne neigiamas, o teigiamas. Juo siekiama išsiaiškinti, kaip pramoninis pasaulis gali gyventi vienybėje su aplinka. Pramoninė ekologija tiria išteklių – medžiagų, energijos, vandens ir produktų – srautus. Lauke tiriama, kaip šie ištekliai teka per pasaulį ir kaip tas srautas yra struktūrizuotas.
Nuo 1989 m. Scientific American Magazine kasmet publikuoja straipsnį apie pramonės ekologiją. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip gamyba veikia ekosistemą. Kiekviename straipsnyje nagrinėjama, kaip pramoninės gamybos metodai gali turėti žymiai mažesnį poveikį aplinkai.
JAV Jeilio pramoninės ekologijos centras tapo pasauliniu šios srities lyderiu ir siekė plėtoti pramoninės ekologijos programas besivystančiose šalyse. Šalys, kurios tampa vis miesčioniškesnės, apgyvendintos ir modernesnės, turi naudos iš pramoninės ekologijos, kad apsaugotų savo aplinką. Jeilio programa atliko tyrimus tokiose vietose kaip Indija, Kinija, Karibai, Pietryčių Azija, Rytų Afrika.
Vienas iš ekologijos akcentų yra visuotinis atšilimas. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad visuotinis atšilimas yra cikliškas ir yra natūralaus įvykio, vykstančio kas kelis tūkstančius metų, rezultatas. Kiti žinomi mokslininkai mano, kad visuotinis atšilimas yra žmogaus sukelta problema. Tie patys tyrinėtojai mano, kad sumažinus žmogaus anglies pėdsaką, visuotinį atšilimą galima sumažinti arba jį pakeisti.
Pramoninė ekologija atlieka didžiulį vaidmenį sprendžiant visuotinio atšilimo problemą, nes atsižvelgiama į tai, kaip medžiagos veikia aplinką ir kaip galima pašalinti atliekas ir šalutinius produktus taip, kad nebūtų tokio niokojančio poveikio. Natūralu, kad ekologiškesnė aplinka prisidės prie ekologijos, todėl technologijos taip pat yra neatsiejama šios srities dalis. Pramonės ekologai naudoja technologinius išteklius, kad sukurtų aplinką, skatinančią tvarumą. Kartais pramoninė ekologija vadinama „tvarumo mokslu“. Pramonės ekologų tikslas – spręsti tvarumo problemas ir sukurti pasaulyje sistemą, kuri naudotų gamtos ir technines mokslo priemones, kad būtų sprendimas prastėjančiai aplinkai.