Prancūzijos vyriausybės draudimas dėvėti drabužius, kurie laikomi musulmonų hidžabo dalimi, buvo priimtas 2004 m. ir pradėtas vykdyti tų pačių metų rugsėjį. Hidžabas gali būti bet koks musulmonų tikėjimo moters kuklumą saugantis drabužis – nuo plaukus dengiančios skaros iki visą kūną dengiančios burkos. Prancūzijoje valstybės valdomose mokyklose uždrausta dėvėti tam tikrus religinius simbolius, įskaitant hidžabą. Be hidžabo uždraudimo, kiti religiniai simboliai, kuriuos draudžiama dėvėti Prancūzijos valstybinėse mokyklose, yra sikhų turbanas. Religinių simbolių draudimas neapima draudimo nešioti krikščioniškus simbolius, tokius kaip nukryžiuotasis.
Prancūzijos įstatymo įvedimas buvo prieštaringas, nes jis tiesiogiai prieštaravo teismų sprendimams Prancūzijoje. Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas buvo valdžioje tuo metu, kai vyko parlamento balsavimas ir buvo įvestas Prancūzijos hidžabų draudimas. Chiraco įpėdinis Nicolas Sarkozy pasiūlė paramą draudimui po jo išrinkimo 2007 m., pavadindamas hidžabą grėsme prancūzų vertybėms. Prancūzijoje taikomas hidžabų draudimas neleidžia nė vienam asmeniui, įeinančiam į valstybinės mokyklos nuosavybę, dėvėti skarą ar kitą religinį simbolį.
Prancūzijoje kilo ginčų dėl hidžabų draudimo, o musulmonų ir žmogaus teisių grupės nepritaria šiam įstatymui. Draudimą palaikantys žmonės tvirtina, kad įstatymas išlaisvina musulmones moteris nuo priespaudos prisidengti pagal taisykles, kurias primeta vyrų dominuojama kultūra. Opozicijos grupės nesutinka su šia nuomone, teigdamos, kad prancūzų hidžabų draudimas primeta vakarietišką kultūrą musulmonų religijos atstovėms. Teigiama, kad įvesdama draudimą Prancūzijos valdžia griauna musulmonų religijos tradicijas.
Prieštaravimas draudimui iš pradžių apėmė daugybę protestų ir eitynių, kurias surengė musulmonų grupės ir kiti draudimui nepritariantys asmenys. Eitynės baigėsi po kelių incidentų, įskaitant Prancūzijos piliečių pagrobimą, kurį vykdė ekstremistų grupuotės, kurios reikalavo nutraukti draudimą. Musulmonų grupės Prancūzijoje nenorėjo būti siejamos su ekstremistinėmis grupuotėmis ir sustabdė protestus prieš Prancūzijos hidžabų draudimą.
Draudimo tikslas buvo įtraukti prancūzų musulmonus į visą Prancūzijos visuomenę. Hidžabo uždraudimas buvo bandymas pašalinti tai, ką Prancūzijos vyriausybė laikė kliūtimis įtraukti musulmonų visuomenės narius į pagrindinę Prancūzijos kultūrą. Radikaliųjų islamo grupuočių baimė laikoma viena iš pagrindinių Prancūzijos hidžabų draudimo įvedimo jėgų.