Įmonėms ir asmenims siunčiamas pranešimas kreditoriams, kad jie būtų įspėti, kad vienas iš asmenų ar įmonių, su kuriomis jie užsiima verslu, iškėlė bankroto bylą; identiško pavadinimo pranešimas taip pat siunčiamas tiems, kurie užsiima reikalais su mirusiu žmogumi. Pranešimo tikslas – leisti kreditoriams atsiskaityti ir susigrąžinti visas mokėtinas sumas. Bankroto atveju pareiškėjas į ieškinį teismui pateikia visų kreditorių ir skolininkų sąrašą. Kiekvienam iš jų siunčiamas pranešimas. Mirties atveju testamento vykdytojas privalo įspėti palikėjo kreditorius ir skolininkus, kad jie galėtų pareikšti galutinius reikalavimus dėl palikimo arba susitarti dėl nesumokėtų sumų sumokėjimo.
Nesvarbu, ar bankrotas, ar mirtis, didžioji dalis pranešime kreditoriams pateiktos informacijos yra ta pati, pavyzdžiui, bankroto bylą iškėlusio asmens arba palikėjo vardas, pavardė ir adresas, ieškinio pateikimo tvarka ir terminai tai padaryti. Taip pat nurodomas šalies, kuriai turėtų būti siunčiami tokie reikalavimai, pavadinimas ir adresas – bankroto administratorius ar turto vykdytojas. Pranešime kreditoriams taip pat nurodomas bankroto ar paveldėjimo teisės pareiškimo teismo pavadinimas ir adresas. Pranešime apie bankrotą kreditoriams taip pat bus pateikta informacija apie kreditorių susirinkimą.
Iškėlus bankroto bylą, kreditoriai, gavę pranešimą, privalo nutraukti bet kokią išieškojimo veiklą iš pareiškėjo. Kreditoriai gali pareikšti reikalavimus savo klientams, kurie pareiškia bankroto bylą, tačiau šie reikalavimai turi būti pareikšti tam pačiam teismui, kuriame buvo iškelta bankroto byla, neatsižvelgiant į kreditoriaus buvimo vietą. Kiekvienas bankroto pareiškimas taip pat paprastai sušaukia susirinkimą, kuriame kreditoriai gali tiesiogiai pareikšti savo reikalavimus skolininkui.
Kai asmuo miršta, vykdytojas nuodugniai ištiria korespondenciją ir finansinius įrašus, kad nustatytų, kurie kreditoriai ir skolininkai gali egzistuoti. Įprastų kreditorių pavyzdžiai gali būti komunalinių paslaugų įmonės, kredito kortelių bendrovės ir kiti prekybininkai. Be pranešimo išsiuntimo kiekvienai tokiai įmonei ar asmeniui, vykdytojas paprastai paskelbia pranešimą kreditoriams vietiniuose laikraščiuose.
Paskelbtas pranešimas kreditoriams turi būti pateiktas tam tikram laikraščio numerių iš eilės skaičiui, kurio tikslus skaičius yra nustatytas įstatymų. Taip pat įstatyme yra nustatyti limitai, per kiek laiko po mirties kreditorius gali sėkmingai pareikšti ieškinį dėl palikėjo turto. Vykdytojai riboja, kiek jie gali paskirstyti pajamas ir palikimo padarinius, neviršydami tų pačių įstatymų nustatytų ribų.
Kai kuriose jurisdikcijose palikimo vykdytojas turi galimybę nesiųsti įspėjimų kreditoriams. Kai ši galimybė yra ir pasirenkama, įstatymų nustatytas terminas pretenzijoms dėl palikimo pareikšti paprastai yra gana ilgas, dažnai dveji metai ar daugiau. Taigi, testamento vykdytojui nusprendus nesiųsti įspėjimų kreditoriams, palikėjo turtas bus užtikrintas tam įstatymo nustatytam laikotarpiui, kol bus galima jį paskirstyti naudos gavėjams. Šiose jurisdikcijose paprastai stengiamasi skatinti naudoti pranešimus kreditoriams, leisdamos daug greičiau paskirstyti turtą, kai išsiunčiami pranešimai kreditoriams.
Tiek bankroto, tiek mirties atveju yra tikimybė, kad atsakingi asmenys – bankroto pareiškėjas arba turto vykdytojas – tinkamai neinformuos visų kreditorių. Paprastai teismas išsiaiškina, kad taip atsitiko, kai nepastebėtas kreditorius pareiškia ieškinį. Tuo metu teismas išsiaiškins, ar pranešimas nebuvo išsiųstas sąžiningai ar dėl neatsargumo; nustačius aplaidumą gali būti numatytos griežtos nuobaudos.