Praturtintas maistas – tai maistas, į kurį po perdirbimo buvo pridėta vitaminų, mineralų ar kitų maistinių medžiagų. Šių maistinių elementų natūraliai yra maisto produktuose, tačiau perdirbant jie pašalinami arba sumažėja. Maisto sodrinimo procesas atkuria pradinę maistinę medžiagą. Priešingai, į praturtintus maisto produktus buvo pridėta papildomų maistinių medžiagų, kurių maiste natūraliai nėra. Saldūs dribsniai dažnai reklamuojami kaip praturtinti, tačiau nors pridėti vitaminai yra maistingi, šie maisto produktai vis tiek nerekomenduojami dėl didelio cukraus kiekio.
Kyla diskusijų, ar praturtinti maisto produktai yra tokie pat naudingi maistiniu požiūriu kaip ir neperdirbti maisto produktai. Daugelis mitybos specialistų mano, kad perdirbtas maistas, kuris buvo praturtintas, nesuteikia tokios pat maistinės naudos kaip maistas natūraliu pavidalu. Vitaminai ir mineralai, kurie pridedami po apdorojimo, gali būti ne taip lengvai įsisavinami organizme, todėl jie tampa mažiau naudingi. Mitybos požiūriu kiti mano, kad tarp šių dviejų skirtumų yra nedaug.
Įprastos maistinės medžiagos, pridedamos prie maisto produktų, yra vitaminai, baltymai, geležis ir kalis. Vitaminais praturtinti maisto produktai yra pienas, duona ir kiti maisto produktai, pagaminti iš perdirbtų miltų. Į šiuos maisto produktus dažnai dedama įvairių vitaminų, įskaitant vitaminus D, A, C ir B grupės vitaminus. Duona ir makaronai paprastai yra geležimi praturtinti maisto produktai, nes didžioji grūdų maistinės vertės dalis pašalinama, kad susidarytų balti miltai. Viso grūdo produktai labiau išlaiko savo pirminę maistinę sudėtį ir nėra taip praturtinti arba yra praturtinti mažiau elementų.
Kalis yra dar viena svarbi maistinė medžiaga, kuri dažnai pridedama prie perdirbtų maisto produktų. Apelsinų sultys ir kitos vaisių sultys dažnai yra praturtintos kaliu. Tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį, kalis gali būti gyvybiškai svarbus, nes kartais hipertenzija atsiranda dėl mažo kalio suvartojimo. Maistas, praturtintas baltymais, gali būti svarbus tiems, kurie laikosi vegetariškos dietos, nes padeda išlaikyti reikiamą baltymų kiekį. Maistas, pavyzdžiui, sojos produktai, ypač mėsos pakaitalai iš sojos, dažnai yra praturtintas baltymais.
Apskritai aukštesnės kokybės maistinių medžiagų galima gauti iš maisto, kuris yra kuo artimesnis natūraliai būklei. Daugelio nuomone, vitaminus ir kitas maistines medžiagas iš šviežių vaisių ir daržovių – taip pat nesmulkintų grūdų, riešutų, sėklų ir pupelių – organizmas lengviau pasisavina. Juose taip pat yra skaidulų ir kitų mikroelementų, kurių nėra perdirbtuose to paties maisto produktuose. Nors praturtintas maistas turi vietą bet kurioje subalansuotoje mityboje, dauguma mitybos specialistų sutinka, kad pirmenybė teikiama šviežiam maistui.