Prekės ženklo licencijavimas yra verslo praktika, kai įmonė perka kitai įmonei priklausančio prekės ženklo licenciją arba teisę naudoti. Pavyzdžiui, lėlių gamintojas gali įsigyti teises sukurti lėlę pagal populiarų animacinį filmuką. Patį prekės ženklą, įskaitant teises į veikėjo pavadinimą ir panašumą, pasilieka licenciją siūlanti įmonė. Tiesą sakant, ši įmonė gali laisvai licencijuoti kitus daiktus, pagrįstus tuo pačiu charakteriu, o kartais net ir kitas lėles, jei tai leidžiama pagal prekės ženklo licencijos sutartį.
Prekės ženklas reiškia teisėtą pavadinimo, produkto ar koncepcijos nuosavybę, panašiai kaip autorių teisės reiškia teisėtą kūrybinio kūrinio nuosavybę. Pavyzdžiui, „Walt Disney Company“ turi prekės ženklą pavadinimu „Disney“. Kitos įmonės negali naudoti šio pavadinimo savo gaminiams, nebent yra sudariusios prekės ženklo licencijos sutartį su pramogų milžine. „Disney“ griežtai saugo savo prekės ženklą, nes iš tokio prekės ženklo licencijavimo ji uždirba milijonus. Populiaraus prekės ženklo atsiradimas gali garantuoti licencijuotos prekės pardavimą, net jei gamintojas neturi kitokio ryšio su prekės ženklo savininku.
Prekių ženklų licencijavimas prasidėjo 19 amžiaus pabaigoje, kai tokio licencijavimo vertę pirmą kartą suprato įmonės, siekusios padidinti pelningumą. Užuot investavusius pinigus, kad sukurtų nacionaliniu mastu pripažintą tapatybę, įmonės galėtų licencijuoti kitų įmonių, kurios jau turėjo tokį nacionalinį pripažinimą, prekių ženklus. Licencijas išduodančios bendrovės savo ruožtu gavo naudos iš didesnio jų prekių ženklų poveikio. Be to, jie galėtų išplėsti savo gaminių asortimentą neinvestuodami į brangius gamybos objektus, pavyzdžiui, lėlių gamybos įrenginius.
Prekių ženklų licencijavimas vis labiau paplito XX amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje. Įmonės kartais licencijuos savo populiarius prekių ženklus šimtams ar net tūkstančiams kitų įmonių, kaip nutiko animaciniuose filmuose „Teenage Mutant Ninja Turtles“ ir „The Simpsons“. Charleso Schulzo animacinių filmų „Žemės riešutai“ personažai ir „Marvel“ bei „DC Comics“ superherojai taip pat buvo daugelio prekių ženklų licencijavimo objektai, kaip ir daugelis „Disney“ personažų.
Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje didelės korporacijos pradėjo finansuoti pilietines arenas ir sporto stadionus mainais į prekių ženklų licencijas šios vietos vardu. Šis padidėjęs įmonių buvimas anksčiau viešose vietose nebuvo be ginčų. Tokį prekių ženklų licencijavimą kai kurie vadino „brandalizmu“, žaismu žodžiu „vandalizmas“.