Prekyba akcijomis yra susijusi su skolintų lėšų panaudojimu kapitalo investicijoms padidinti arba išplėsti. Tikimasi, kad laikantis šio modelio, prekybos grąža galiausiai padengs visus finansinius mokesčius, susijusius su lėšų skolinimu investicijoms, o pelnas vis tiek bus realizuotas. Prekyba akcijomis nėra neįprasta finansų sverto priemonė, siekiant padėti įmonei pasinaudoti besivystančiomis rinkomis arba galimybėmis išplėsti įmonės buvimą esamoje rinkoje.
Kaip ir bet kokios rūšies finansinės investicijos, prekyba akcijų metodu yra susijusi su tam tikra rizika. Dėl šios priežasties įmonės linkusios labai rimtai pasiskolinti lėšų. Prieš priimant sprendimą išplėsti kapitalo investicijų lygį taikant šią strategiją, dažnai atliekama daug tyrimų.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, sprendžiant prekiauti akcijomis, yra susijęs su prognozėmis, kada ir kokios grąžos galima pagrįstai tikėtis iš plėtros projekto. Idealiu atveju projektas turi puikią galimybę gauti pajamų netrukus po jo įgyvendinimo. Tokiu atveju dažnai galima pradėti padengti palūkanų mokesčius, susijusius su kapitalo skolinimu, netrukus po projekto pradžios. Bėgant mėnesiams projekto gautos pajamos įgauna didesnį vaidmenį grąžinant skolą ir padengiant palūkanas. Tam tikru momentu siekiama, kad gaunamos pajamos viršytų ir taikomas palūkanas, ir pagrindinę skolintą sumą, kad kapitalo projektas įmonei būtų tikrai pelningas.
Deja, ne kiekviena prekyba akcijomis vadovaujasi šiuo modeliu. Daugelis veiksnių gali atidėti ar net neleisti įgyvendinti viso projekto potencialo. Tai gali apimti tokius veiksnius kaip visuomenės skonio pokyčiai, ekonomikos pokyčiai, dėl kurių projektas praranda gyvybingumą, stichinės nelaimės ir valiutos devalvacija užsienio valiutų rinkoje.
Kai atrodo, kad projektas, finansuojamas prekiaujant akcijomis, žlunga, investuotojas turi keletą galimybių. Vienas iš jų yra atsisakyti projekto, kol nebus prarasti daugiau išteklių. Nors tai nepadeda apmokėti kaip strategijos dalies pasiskolinto kapitalo, tai leidžia investuotojui nustoti prarasti pinigus ir pradėti naudoti turimus išteklius negrąžintai skolai sumokėti. Antras variantas – priimti partnerį, kuris mato potencialą projekte ir yra pasirengęs ilgalaikei investicijai, tikėdamasis, kad pasikeitus dabartinei ekonominei situacijai, projektas galiausiai taps pelningas.