Prekybos diversifikavimas yra procesas, kurio metu verslas, tauta ar kitas ūkio subjektas siūlo daugybę skirtingų produktų ar paslaugų, o ne specializuojasi tik viename. Teorija teigia, kad siūlydamas platesnį produktų asortimentą, įvairindamas prekybą, verslas gali pritraukti daugiau klientų ir parduoti daugiau produktų. Kosmetikos įmonė, anksčiau besispecializuojanti moteriškų plaukų gaminiuose, pristatanti, pavyzdžiui, papildomą vyriškų prekių liniją, plečia savo klientų ratą pateikdama įvairesnį prekių asortimentą. Didelės naudos iš prekybos diversifikavimo gali gauti ir didesni ūkio subjektai. Pavyzdžiui, tautą, kurios ekonomika yra visiškai priklausoma nuo kukurūzų, gali sužaloti prastas auginimo sezonas, o ekonomika, turinti įvairius žemės ūkio ir gamybos sektorius, galėtų lengviau išgyventi tokias nepalankias sąlygas.
Prekybos įvairinimą gali paskatinti daug skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, įmonė gali tapti gana sėkminga naudodama vieną produktą ir panaudoti savo sėkmę, kad pristatytų kitą produktą su tuo pačiu prekės ženklu. Naujų technologijų kūrimas taip pat gali paskatinti įvairinimą, nes technologijų pažanga dažnai leidžia kurti naujus produktus. Kai kuriais atvejais diversifikavimas gali paskatinti verslą į tolesnę sėkmę ir taip sukurti pagrindą tolesniam diversifikavimui.
Verslas ar kitas ūkio subjektas gali bandyti įvairinti prekybą įvairiais būdais. Pavyzdžiui, koncentriškai diversifikuojant, įmonė pristato naujus produktus, kuriuose naudojami panašūs komponentai ir technologijos, į naują komercinę sritį – sėkminga baldų įmonė, kuri daugiausia tiekia stalus ir kėdes restoranams, pavyzdžiui, gali pradėti gaminti biuro ir namų baldus. Taip pat horizontalioje diversifikacijoje įmonė pristato naujus produktus ar paslaugas, kurie gali būti naudingi esamų produktų ir paslaugų vartotojams. Be to, šoninis diversifikavimas įvyksta, kai įmonė bando pristatyti naują produktą ar paslaugą, visiškai nesusijusią su dabartiniais klientais, produktais ar paslaugomis.
Daugeliu atvejų prekybos diversifikavimas gali būti gana rizikingas. Verslas paprastai turi skirti daug laiko, pinigų ir rinkos tyrimams, kad pristatytų naują produktą ar paslaugą. Be to, nebent naujas produktas yra akivaizdžiai geresnis už kitus jau esančius rinkoje, verslas paprastai turi turėti gerai žinomą ir gerbiamą prekės pavadinimą, kad galėtų sėkmingai pristatyti kažką naujo į konkurencingą rinką.
Didesniu mastu ištisos tautos ar kiti dideli ūkio subjektai galėtų įvairinti prekybą, plėtodami naujus ekonomikos sektorius. Paprastai tai gerai, nes sumažina šalies priklausomybę nuo konkretaus ekonomikos sektoriaus. Kai kuriais atvejais naujos technologijos arba naujai rastų gamtos išteklių naudojimas gali paskatinti tautą įvairinti prekybą. Kitose šalyse vyriausybė gali pasiūlyti prekybos paskatas arba nustatyti tarifus, skatinančius tam tikrų pramonės šakų plėtrą ir taip paskatinti įvairinimą.