Prenatalinė medicina – tai negimusio kūdikio priežiūros praktika nėštumo metu. Šioje pramonėje dirbantys medicinos specialistai paprastai atlieka vaisiaus tyrimus, kad patikrintų sveikatos problemas, vadovauja ultragarsu ir bando gydyti apsigimimus, sutrikimus ir infekcijas. Dauguma prenatalinės medicinos praktikoje dirbančių gydytojų vadinami perinatologais arba motinos ir vaisiaus specialistais ir paprastai yra atsakingi už didelės rizikos nėštumo, kai buvo nustatyta medicininių problemų, stebėjimą ir priežiūrą. Kita vertus, akušeris / ginekologas ar akušerė dažnai taip pat stebi ir gydo negimusį kūdikį tiek įprasto, tiek didelės rizikos nėštumo metu.
Tipiškas akušeris / ginekologas arba OB / GYN teikia prenatalinę priežiūrą tiek motinai, tiek kūdikiui, o susitikimai paprastai vyksta bent kartą per mėnesį viso nėštumo metu. Vaisiaus stebėjimas paprastai apima gimdos matavimus, siekiant įsitikinti, kad negimusis kūdikis auga, Doplerio naudojimas vaisiaus širdies susitraukimų dažniui nustatyti ir retkarčiais ultragarsas, siekiant patikrinti tinkamą vystymąsi. Įprasta prenatalinė medicina taip pat gali reikalauti, kad motina būtų patikrinta, ar nėra tokių ligų kaip preeklampsija ir placentos previa, dėl kurių gali atsirasti priešlaikinis gimdymas, dažnai dėl to nesveikas kūdikis. Daugumai sveikų nėštumų vadovauja OB/GYN, nors komplikuotas nėštumas gali būti nukreiptas kitur.
Perinatologai paprastai yra įgudę gydyti didelės rizikos nėštumus, kai yra komplikacijų su vaisiumi, kurioms reikia daugiau žinių apie prenatalinę mediciną. Paprastai tokio tipo gydytojas atlieka papildomus ultragarsinius tyrimus, kad nuolat tikrintų vaisiaus vystymąsi, o 3D ultragarsas dažnai naudojamas norint pamatyti konkrečias detales. Šio tipo gydytojų atliekama prenatalinė medicina taip pat dažnai apima pirmojo trimestro patikrą, kurios metu tikrinama, ar nėra chromosomų sutrikimų, pvz., 21 trisomijos. Tai gali sudaryti sąlygas ankstyvam gydymui, kai įmanoma, arba paruošti tėvus apsigimimams arba vaisiaus mirčiai gimdoje.
Kiti prenatalinės medicinos veiksniai gali apimti papildomus tyrimus, tokius kaip amniocentezė arba chorioninio gaurelio mėginių ėmimas pirmąjį ar antrąjį trimestrą. Paprastai jie atliekami tik po pirmojo trimestro patikros atskleidžiant galimą nukrypimą nuo normos, nes dėl šių tyrimų yra labai maža persileidimo rizika. Tačiau reikia žinoti, kad jokie patikrinimai, ultragarsas ar nuolatinis vaisiaus stebėjimas negali garantuoti, kad bus pastebėti visi vaisiaus anomalijos. Be to, nors prenatalinės medicinos naudojimas didelės rizikos nėštumo metu yra svarbus norint anksti nustatyti ir gydyti medicinines problemas, jos gebėjimas suteikti tėvams ramybę dažnai laikomas vienodai svarbia nauda.