Prerijų karališkoji gyvatė – nenuodingas roplys, randamas pietinėje JAV dalyje. Paprastai vadinama geltonapilve karališka gyvate, ši rūšis užauga apie 50 colių (127 centimetrų) ilgio ir nelaisvėje gali išgyventi daugiau nei 10 metų. Prerijų karališkoji gyvatė teikia pirmenybę atviroms pievoms ar ganykloms, bet gali būti ir uolėtose kalvų šlaituose. Ši gyvatė retai sutinkama miškinguose miškuose ar smėlėtose vietose.
Priklausomai nuo regiono, prerijos karališkosios gyvatės spalva skiriasi nuo šviesiai gelsvos arba pilkos iki tamsiai rudos su tamsesniais ženklais. Kai kurių gyvačių žvynų raštai gali atrodyti rausvai arba žalsvi, bet paprastai atrodo tamsiai rudi. Papilvę sudaro lygus kreminės spalvos paviršius su keliomis tamsesnėmis dėmėmis. Dauguma prerijų karališkųjų gyvačių turi tamsią liniją tarp žandikaulio ir akies bei V formos galvą.
Šie ropliai yra aktyvūs nuo pavasario iki rudens, o naktį – karštais vasaros mėnesiais. Dieną jie dažniausiai ilsisi pavėsingose vietose arba iš dalies pasikasę po žeme. Žmonės gali pamatyti šias gyvates, ieškančias maisto anksti ryte, sutemus arba po lietaus. Žiemą jie žiemoja po žeme.
Prerijos karališkoji gyvatė įkanda retai, tačiau gali smogti, jei jai kyla grėsmė. Aptikusi pavojų, gyvatė paprastai papurto uodegą, kuri gali skambėti kaip barškuolė, jei karališkoji gyvatė ilsisi sausuose lapuose. Paprastai jis būna ramus, kai jį tvarko roplių savininkai, tačiau gali skleisti nemalonų muskuso kvapą.
Šios gyvatės valgo graužikus, driežus, varles ir kitas gyvates, įskaitant nuodingus roplius. Jie yra atsparūs nuodams ir gali metabolizuoti chemines medžiagas savo kūne. Mokslininkai ištyrė šią karališkųjų gyvačių savybę, kad nustatytų, ar galima sukurti vakciną, apsaugančią žmones nuo nuodingų gyvačių įkandimų.
Patinai poruojasi būdami jauni, per piršlybų ritualą įkandę patelės kaklą. Vasaros mėnesiais patelės požeminiuose urvuose padeda nuo penkių iki 17 kiaušinių. Kai kurios jaunos karališkosios gyvatės iškart po gimimo atrodo raudonos arba žalios, tačiau bręstant jų žymės tamsėja. Jauni ropliai gali išgyventi patys iš karto po gimimo be priežiūros.
Prerijų karališkosios gyvatės laikomos naudingomis, nes mažina graužikų populiaciją. Kad šie ropliai būtų toliau nuo kiemų ir namų, reikia išvalyti malkas arba sunkų mulčią. Taip pat galima apkarpyti storą žolę ir sunkius krūmus, kad būtų pašalintos slėptuvės. Graužikų laikymas žemyn taip pat gali atgrasyti gyvates.