Kai kurios vyriausybės uždarys arba įkalins kai kuriuos žmones, kol jie nepadarys nusikaltimo arba bus apkaltinti juo. Tai žinoma kaip prevencinis sulaikymas. Nors daugelis pasaulio šalių imasi šio akto siekdamos užkirsti kelią teroristams ir kitoms grėsmėms visuomenei padaryti žalos, kitos šalys, ypač valdomos diktatorių, taiko prevencinį sulaikymą, mažai rūpindamosi žmogaus teisėmis arba visai nesirūpindamos jomis.
Prevencinio sulaikymo nereikėtų painioti su kitu panašiu terminu – įtariamųjų sulaikymu. Įtariamasis paprastai sulaikomas po baudžiamojo kaltinimo arba prieš pat apkaltinimą įtariamajam nusikaltimu. Prevencinis sulaikymas leidžia teisėsaugos pareigūnams įkalinti visus, kurie, jų manymu, gali padaryti nusikaltimą.
Daugelis demokratinių šalių visame pasaulyje naudoja prevencinį sulaikymą, kad sustabdytų galimus teroristinius išpuolius. Pavyzdžiui, po daugybės teroristų sprogdinimų Didžiosios Britanijos vyriausybė leido teisėsaugos pareigūnams sulaikyti galimus teroristus iki 14 dienų. 2006 m. šis limitas buvo pratęstas iki 28 dienų, o 2008 m. vėl pratęstas – šį kartą iki 42 dienų. Praėjus nurodytam laikui, kaliniai turi būti apkaltinti nusikaltimu arba paleisti.
Jungtinėse Amerikos Valstijose tam tikros Konstitucijos pataisos garantuoja įkalintojo teises. Pagal šias pataisas asmuo negali būti sulaikytas be teisinio atstovavimo arba laikomas nepateikus kaltinimų padarius nusikaltimą. Tačiau 2009 m. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pradėjo diskutuoti apie galimybę sukurti prevencinio sulaikymo sistemą, kuri galėtų neribotą laiką laikyti teroristus be teismo. Ši pasiūlyta sistema buvo skirta pavojingiems kaliniams iš Gvantanamo įlankos sulaikymo stovyklos po to, kai ji buvo uždaryta, laikyti nelaisvėje, tačiau ši idėja paskatino daugybę žmogaus teisių gynėjų.
Daugelis šių advokatų taip pat mano, kad kai kurios kitos šalys naudoja prevencinį sulaikymą, siekdamos atimti iš asmenų žmogaus teises. Pavyzdžiui, Kosta Rikoje asmuo gali būti sulaikytas iki metų be kaltinimų ar teismo. Tačiau faktinė asmens sulaikymo trukmė gali siekti trejus metus.
1960 m. Malaizijos vidaus saugumo įstatymas yra dar vienas prevencinio sulaikymo įstatymas, kurį daugelis žmogaus teisių grupių bando panaikinti. Pagal šį įstatymą pareigūnai gali suimti ir sulaikyti bet kurį asmenį, kuris, jų nuomone, kelia grėsmę arba gali būti nusikaltėlis. Manoma, kad dveji metai yra maksimalus laikas, per kurį šie kaliniai gali būti laikomi, tačiau dažnai ši prevencinė bausmė pratęsiama neribotam laikui.