Priekinė išeminė optinė neuropatija yra dažniausia vyresnių nei 50 metų žmonių regėjimo praradimo priežastis. Išemija yra terminas, reiškiantis nepakankamą aprūpinimą krauju, o optinė neuropatija reiškia regos nervo, aprūpinančio akį, sutrikimą. Priekinė reiškia priekyje, todėl priekinė išeminė optinė neuropatija reiškia priekinės regos nervo dalies pažeidimą, kurį sukelia nepakankamas aprūpinimas krauju. Liga iš pradžių paprastai pažeidžia tik vieną akį, todėl atsiranda blausaus, neryškaus matymo simptomai. Nors būklė nėra visiškai suprantama ir nėra veiksmingo gydymo, laikui bėgant ji paprastai nepablogėja.
Priekinės išeminės regos nervo neuropatijos priežastys vis dar tiriamos, tačiau žinoma, kad mažytės kraujagyslės, vadinamos užpakalinėmis ciliarinėmis arterijomis, nepatenka pakankamai kraujo aprūpinti regos nervą. Šis nervas perneša informaciją tarp akies ir smegenų. Gali būti, kad rūkantiems ir žmonėms, sergantiems aukštu kraujospūdžiu ar diabetu, gali padidėti rizika susirgti tokio tipo išemine neuropatija. Kai kurie žmonės, sergantys priekine išemine optine neuropatija, kenčia nuo būklės, dėl kurios arterijos užsidega, vadinamos arteritu.
Priekinės išeminės optinės neuropatijos simptomai yra regėjimo praradimas, kuris paprastai būna šiek tiek aukščiau arba žemiau nei centrinis regėjimo laukas. Skausmo paprastai nėra, nebent žmogus serga arteritu. Tokiu atveju gali atsirasti galvos skausmas, karščiavimas, svorio kritimas, raumenų skausmai, galvos odos ir žandikaulio skausmas bei kiti simptomai. Žmonėms, sergantiems priekinės išeminės regos nervo neuropatijos arteritine forma, regos netekimas paprastai būna sunkesnis, todėl dažniau pažeidžiama kita akis.
Ten, kur regos nervo galvutė jungiasi prie tinklainės, akies gale esančio audinio, reaguojančio į šviesą, susidaro akloji dėmė, vadinama optiniu disku. Žmonėms, sergantiems priekine išemine optine neuropatija, regos diskas atrodo patinęs, o jo paviršiuje gali būti matomi kraujavimai. Žinoma, kad neuropatija dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems mažus optinius diskus, nors to priežastis nėra suprantama.
Nėra veiksmingo priekinės išeminės optinės neuropatijos gydymo, o praradus regėjimą, jo atkurti negalima. Pacientams, sergantiems arteritu, gydymas steroidais gali padėti išvengti regėjimo praradimo įtakos kitai akiai ir sumažinti arterito poveikį kitose kūno vietose. Daugelis gydytojų rekomenduoja kasdien vartoti aspiriną, kad būtų išvengta išeminės optinės neuropatijos progresavimo į kitą akį, tačiau šiuo metu nėra įrodymų, kad tai būtų veiksminga.