Priekinės skilties demencija (FLD) yra degeneracinis sutrikimas, kuris neigiamai veikia smegenų funkciją panašiai kaip ir su Alzheimerio liga. Asmenys, kuriems diagnozuota ši demencijos forma, dažnai neturi šeiminio frontotemporalinės skilties degeneracijos ar demencijos simptomų. Istoriškai žinoma kaip Picko liga, šios progresuojančios būklės išgydyti nėra. Gydymas yra orientuotas į simptomų valdymą ir dažnai apima vaistų skyrimą, o kai kuriais atvejais ir kalbos terapiją.
Nėra žinomos vienintelės smegenų funkcijos praradimo priežasties, susijusios su priekinės skilties demencijos išsivystymu. Daugeliu atvejų buvo nustatytas genetinis trūkumas arba ląstelių mutacija, prisidedantis prie simptomų atsiradimo ir progresavimo. Iš pradžių ši liga buvo pavadinta Picko liga, nes ji paveikia pilkosios medžiagos sritis, kuriose yra smegenų ląstelių, vadinamų Picko kūnais. Dėl daugybės demencijos požymių priekinės skilties demencija dabar naudojama priekinės skilties sutrikimų grupei apibūdinti. Tęsiant tyrimus, Picko ligos pavadinimas buvo iš naujo priskirtas toms priekinės skilties demencijos formoms, kurios pirmiausia paveikia Pick kūnus ir pasižymi specifinėmis savybėmis.
Dažnai asmenys, kuriems pasireiškia priekinės skilties demencijos požymiai ir simptomai, gali būti klaidingai diagnozuojami kaip Alzheimerio liga. Nėra galutinio testo, leidžiančio nustatyti priekinės skilties demencijos diagnozę, todėl gali būti atliekama daugybė testų, siekiant nustatyti pagrindinius su šia būkle susijusius požymius. Prieš atliekant bet kokius laboratorinius tyrimus, gali būti atliktas neuropsichologinės funkcijos tyrimas, siekiant įvertinti jo atmintį, kalbą ir mąstymo įgūdžius. Iš pradžių gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti hormonų ir elektrolitų kiekį bei organų funkciją. Siekiant įvertinti smegenų būklę ir funkcionalumą bei patikrinti, ar nėra sutrikimų, tokių kaip kraujavimas ar kraujo krešuliai, gali būti atliekami įvairūs vaizdo tyrimai, įskaitant kompiuterinę tomografiją (KT).
Su priekinės skilties demencija susiję požymiai ir simptomai paprastai pasireiškia laipsniškai ir progresuoja, dažnai pasireiškia vidutinio amžiaus asmenims. Visų pirma, simptomų pasireiškimas apima žmogaus elgesį, motorinius įgūdžius ir kalbos bei kalbos gebėjimus. Elgesio požymiai gali neigiamai paveikti asmenybę ir pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant apatiją, kompulsyvų elgesį ir nebūdingą ar netinkamą elgesį ar reakciją į situaciją. Asmenims, kurių simptomai progresavo ir sutriko jų motorinė funkcija, gali pasireikšti tokie simptomai kaip raumenų funkcijos sutrikimas, koordinacijos stoka ir drebulys. Neretai laikui bėgant simptomus turintys asmenys palaipsniui praranda gebėjimą bendrauti ar suprasti kalbą.
Dėl sekinančio priekinės skilties demencijos padarinių dažnai prireikia visą parą slaugyti simptomus turinčius asmenis. Nesant gydymo, gydymas yra skirtas tik simptomų valdymui ir ligos progresavimo sulėtinimui. Antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai paprastai skiriami siekiant sumažinti depresiją ir neutralizuoti jo ar jos elgesio problemų padarinius. Jei pradeda silpnėti bendravimo įgūdžiai, gali būti panaudota kalbos terapija, kad išmokytų jį naujų bendravimo būdų.