Priešgrybelinis tepalas yra vietinis vaistas, skirtas grybelinėms infekcijoms gydyti. Vaistinėse dažnai galima įsigyti pagrindinių priešgrybelinių vaistų, skirtų infekcijoms, kurias sukelia įprasti grybai, pavyzdžiui, Trichophyton genties, sukeliantys atletą, gydyti. Dėl retesnių ar nuolatinių būklių gali prireikti kreiptis į dermatologą, kad jis įvertintų ir gydytų. Dermatologas gali paimti mėginį, kad nustatytų, kuris grybelis sukelia infekciją, ir paskirti atitinkamus vaistus.
Grybelinės infekcijos gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Žmonės gali susidurti su grybeliu, užsikrėsti grybeliu iš ko nors sporto salėje ar kitoje bendroje aplinkoje arba turėti susilpnėjusią imuninę sistemą, todėl jie tampa pažeidžiami ore esančių sporų. Grybai linkę mėgsta šiltą, drėgną aplinką, todėl pažastyse, kirkšnyse ir tarp pirštų dėl šios priežasties dažnai užkrečiamos infekcijos.
Asmeniui, sergančiam grybeline infekcija, gali pasireikšti įvairūs simptomai, priklausomai nuo atsakingo organizmo. Dauguma žmonių jaučia niežėjimą ir gali skaudėti. Oda gali įtrūkti ir kraujuoti, pakisti spalva arba nulupti. Grybelinės infekcijos taip pat gali sukelti bėrimus, nes oda reaguoja į grybelį, o imuninei sistemai bandant atsispirti gali atsirasti spalvingų išskyrų.
Užtepus priešgrybelinį tepalą grybelis sunaikins. Tai leidžia odai išgyti, pašalinant negyvą grybelį ir pataisant bet kokius įtrūkimus ir duobes, kurios galėjo atsirasti infekcijos metu. Tepalą galima maišyti su junginiais, kurie mažina uždegimą, kad oda būtų mažiau sudirgusi. Kai kuriuose tepaluose taip pat yra drėkinamųjų priemonių, skirtų nuraminti įtrūkusią ir sausą odą.
Sukurtas generinis priešgrybelinis tepalas, skirtas kovoti su dažniausiai pasitaikančiais grybelių tipais, pvz., sukeliančiais pėdų grybelio ir niežulio atsiradimą. Tačiau ne visi grybai reaguos visuotinai. Retoms grybelinėms infekcijoms gydyti gali prireikti specialiai sukurto tepalo grybeliams naikinti. Jei infekcija nereaguoja į priešgrybelinį tepalą, reikia pasikonsultuoti su dermatologu ir atsinešti tepalo pakuotę, kad gydytojas žinotų, kas nepadėjo pirmojo gydymo metu.
Tam tikri tepalai gali sudirginti odą. Jei pacientas pastebės, kad po tepalo užtepimo oda atrodo raudona arba skausminga, gali prireikti išbandyti kitokią formulę, kad grybelis sunaikintų nepažeidžiant odos. Visi vaistai turi būti laikomi vaikams ir naminiams gyvūnėliams nepasiekiamoje vietoje, o kai kurie vaistai gali būti ypač pavojingi ne žmonėms. Namų ūkiai, turintys naminių gyvūnėlių, turėtų pasiteirauti, ar konkretus priešgrybelinis tepalas nekelia pavojų namuose esantiems gyvūnams.