Prieširdžių virpėjimas su RVR (greitas skilvelių atsakas) yra nereguliarus elektrinis aktyvumas širdies prieširdžiuose, dėl kurio atsiranda nenormalus susitraukimas ten ir skilveliuose. Jam būdingas pernelyg greitas širdies plakimas, tačiau kai kuriems pacientams jis gali sukelti arba nesukelti simptomų. Prieširdžių virpėjimą sukelia įvairios priežastys, nes tai nėra savarankiška liga, o prieširdžių ląstelių širdies ritmo sutrikimas. Komplikacijos apima laipsnišką prieširdžių raumenų randėjimą ir tampa labiau tikėtini, jei problema tampa lėtinė.
Dažniausia širdies aritmijų atmaina, prieširdžių virpėjimas su RVR, atsiranda, kai prieširdžių elektrinis aktyvumas yra nepastovus, todėl dažniau susitraukia skilveliai ir padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Normalus širdies plakimas vadinamas sinusiniu ritmu ir matuojamas elektrokardiograma (EKG). EKG padalija vieną širdies plakimą į šešias bangas, kurių kiekviena turi aiškiai apibrėžtą tvarką ir trukmę. Dėl pernelyg didelio prieširdžių ląstelių sužadinimo elektrinės bangos tampa erdviškai skirtingos ir keičia įprastą formą, todėl EKG ekranas yra unikalus šiai būklei ir naudojamas jai diagnozuoti.
Greitas skilvelių atsakas, lydimas kai kurių prieširdžių virpėjimo atvejų, atsiranda, kai širdies raumens ląstelės prieširdžiuose įveikia savo vidinius širdies stimuliatoriaus signalus, greitai sušaudydamos iš įprasto modelio, o ši veikla išplinta į skilvelius. Prieširdžių elektriniai signalai turi praeiti širdies atrioventrikulinį mazgą (AV), kad širdies plakimas tęstųsi į skilvelio raumenis. AV mazgas negali perduoti viso greito prieširdžių elektrinio aktyvumo, todėl skilvelių susitraukimų dažnis išlieka mažesnis nei prieširdžių susitraukimų dažnis, bet vis tiek yra neįprastai greitas. Bet koks skilvelių dažnis, didesnis nei 100 dūžių per minutę (bpm), gali būti vadinamas greitu skilvelio atsaku.
Greitas širdies susitraukimų dažnis arba tachikardija gali įtempti širdį, todėl pacientai gali jausti dusulį ar krūtinės skausmą. Kartais pranešama apie širdies virpėjimą ar plazdėjimą. Tačiau daugelis atvejų yra besimptomiai ir nustatomi tik tada, kai pacientas gauna EKG. Ši problema yra ne pati būsena, o kitų sveikatos sutrikimų pasekmė. Plaučių liga, stazinis širdies nepakankamumas arba širdies ir kraujagyslių ligos anamnezėje padidina tokių komplikacijų riziką.
Prieširdžių virpėjimas su RVR labiau linkęs sukelti sveikatos problemų, jei jis tampa lėtine liga, nei pasireiškus tik vieną kartą. Laikui bėgant prieširdžių sienelėms išsiplėtus, pažeidžiami fiziologinio grįžtamojo ryšio sistemos jutikliai, stebintys kraujospūdį, todėl gali išsivystyti hipertenzija. Prieširdžių fibrozė, perteklinio pluoštinio audinio susidarymas, atsiranda užsitęsus prieširdžių virpėjimui dėl randų susidarymo. Be to, greitas skilvelių atsakas gali sukelti skilvelių virpėjimą – gyvybei pavojingą būklę, jei dėl RVR susitraukimų dažnis viršija 300 k./min.