Priešingas perkėlimas yra psichoanalitinė sąvoka, nurodanti, kaip pasikeičia gydytojo jausmai klientui, kai klientas primena gydytojui ką nors, ką pažįsta ar pažįsta. Gydytojas arba terapeutas gali sukelti asmeninius jausmus, tokius kaip potraukis ar neapykanta, klientui dėl tų asociacijų tarp kliento ir asmens, kurį gydytojas žinojo arba žino. Šie jausmai, nors dažnai aptariami neigiama konotacija, taip pat gali turėti teigiamos įtakos terapijai.
Sigmundas Freudas pirmą kartą sugalvojo psichoanalizės koncepciją XX amžiaus pradžioje. Šis psichologinis požiūris paprastai remiasi pasąmonės minčių ir vaikystės prisiminimų analize. Psichoanalizės metu psichoanalitikas paprastai apklausia klientą, bandydamas atrasti bet kokius vaikystės prisiminimus, kurie turėjo įtakos dabartiniams jausmams ar emocinėms problemoms. Kai psichoanalitikas pradeda padėti klientui išgyventi tuos praeities prisiminimus ar susikurti tas pasąmonės sąvokas, klientas gali perimti jausmus, susijusius su praeitimi, ir perkelti juos psichoanalitikui. Pagal šį psichoanalitinį metodą tai žinoma kaip perkėlimas, nes klientas savo jausmus apie praeitį žmogų perduoda psichoanalitikui, dažniausiai nesąmoningai.
Kaip klientas gali patirti perkėlimą, taip ir terapeutas gali patirti perkėlimą. Priešpriešinis perkėlimas, kartais rašomas kaip priešpriešinis perkėlimas, reiškia situaciją, kai terapeutas savo kliento savybes susieja su asmens savybėmis, kurias terapeutas pažinojo ar pažįsta. Nors dauguma psichologų yra išmokyti išlaikyti ribas su savo klientais, kad būtų užtikrintas veiksmingas konsultavimas, tačiau daugelis psichologinių mokyklų mano, kad tam tikras priešingas perkėlimas gali būti neišvengiamas.
Vienas iš priešingų perkėlimo pavyzdžių yra tada, kai psichoanalitikas pradeda jausti romantišką ar seksualinį potraukį savo klientui. Taip pat žinomas kaip erotinis priešpriešinis perkėlimas, šio tipo priešpriešinis perkėlimas paprastai yra pagrindas nutraukti terapeuto ir kliento santykius. Manoma, kad tęsiant profesinius santykius gali kilti žalos klientui rizika.
Priešingas perkėlimas taip pat gali pasireikšti kaip neigiami jausmai klientui. Jei klientas turi panašių manierų ar kitų savybių, kurios psichoanalitikui primena apie analitiko praeityje ar dabartyje esantį smurtaujantį asmenį, analitikas gali perduoti klientui neapykantą ar pasibjaurėjimą. Dėl to gydymas gali būti mažiau naudingas ar mažiau simpatiškas, net jei jis nesąmoningai. Dėl to terapeutai puikiai supranta, kaip išlaikyti nešališkumą, ir jei šios ribos peržengiamos, klientui gali tekti pakeisti psichoanalitikus.
Nors priešingas perkėlimas dažnai aptariamas neigiamai arba atvirai – kalbant apie atitinkamų ribų peržengimą – daugelis mano, kad tam tikras priešpriešinių perkėlimų kiekis yra neišvengiamas ir įprastas. Tiesą sakant, daugelis psichologų mano, kad tai atveria duris teigiamam terapijos poveikiui. Siedamas, nors ir švelniai, klientą su kitu asmeniu, terapeutas gali pakelti tuos jausmus klientui ir padėti klientui suprasti perkėlimo sampratą, taip suteikdamas psichoanalizės supratimo ir augimo galimybę.