Kas yra prieveiksmiai?

Prieveiksmiai yra sakinio elementai, suteikiantys informacijos apie veiksmažodį. Jie gali būti įvairių formų ir gali būti rasti įvairiose sakinio vietose. Paprastame prieveiksmio pavyzdyje, jei kas nors sako „rytoj bėgsiu maratoną“, „rytoj“ yra prieveiksmis, nes jis praneša klausytojui, kada sakinio subjektas bėgs maratoną.

Terminas „prieveiksmis“ yra glaudžiai susijęs su terminu „prieveiksmis“, tačiau jie šiek tiek skiriasi. Prieveiksmis yra prieveiksmis, bet prieveiksmiai nebūtinai yra prieveiksmiai. Frazėje „ji bėgo greitai“ „greitai“ veikia kaip prieveiksmis, suteikiantis informacijos apie tai, kaip greitai ji bėgo, ir tai taip pat yra prieveiksmis. Prieveiksmiai būna įvairių skonių – visi jie skirti sakiniui pridėti informacijos, kad jis būtų aiškesnis arba pakeistų jo reikšmę.

Galima manyti, kad prieveiksmiai yra sakinio dalys, pateikiančios atsakymus į klasikinį žurnalistinį klausimėlį: „kas, ką, kur, kada, kodėl ir (arba) kaip“. Kai kuriais atvejais prieveiksmiai veikia kaip priedai, teikiantys naudingos, bet ne itin būtinos informacijos, o prieveiksmio papildymas sakinyje prideda svarbios informacijos. Prieveiksminiai jungtukai gali būti naudojami sakiniams susieti, o sakinio pradžioje esantys disjunktai suteikia informacijos apie tolesnį sakinį, kaip „tačiau daroma prielaida, kad eksperimento duomenys yra teisingi“.

Prieveiksmių padėtis sakinyje gali šokinėti. Kai kurie yra prieš veiksmažodį, kiti – po jo, kiti yra veiksmažodžio frazės viduryje ir pan. Taip pat viename sakinyje gali būti keli prieveiksmiai. Infinityvinės frazės, prielinksninės frazės ir daiktavardžių frazės gali veikti kaip prieveiksmiai. Gali būti naudinga žinoti, kaip atpažinti prieveiksmį, nes prieveiksmis gali suteikti svarbios informacijos apie tai, kas vyksta sakinyje ar frazėje.

Tokios temos, kaip sakinio elementai, dažniausiai nagrinėjamos įvadinėse kalbos pamokose kaip gramatikos pamokos dalis, kad mokiniai suprastų, kaip kuriami sakiniai, ir sužinotų apie įvairius būdus, kuriais galima pateikti sakinio struktūrą. Sakinių struktūros taisyklės skirtingose ​​kalbose skiriasi, o tai kartais gali būti sudėtinga besimokantiems kalbos. Pavyzdžiui, kai kuriose kalbose sakinio elementų pateikimo tvarka nėra labai svarbi, o kitomis – gali turėti lemiamos reikšmės sakinio reikšmei.