Taip pat vadinamas priklausomu sakiniu, priklausomasis teiginys yra frazė, kuri nėra baigtas sakinys, bet gali būti derinamas su visu sakiniu arba nepriklausomu teiginiu, kad būtų sudarytas sudėtingas sakinys. Šie teiginiai visada prasideda priklausomais žodžiais, kurie nurodo loginę išvadą, laiko tarpą ar papildomą detalę. Priklausomi teiginiai gali būti sakinyje prieš nepriklausomą teiginį arba po jo.
Tai nėra užbaigtos mintys, todėl vien priklausomi teiginiai negali būti užbaigti sakiniai. Dažnai sakinio fragmentai yra tiesiog priklausomi teiginiai, bandantys išsilaikyti patys. Tačiau priklausomi teiginiai yra baigti sakiniai, kuriuos daro priklausomas žodis. Pavyzdžiui, „ji vykdė pavedimus“ yra visas sakinys, tačiau frazės pradžioje pridėjus žodį, nurodantį laiką, jis gali tapti priklausomu teiginiu: „kol ji vykdė pavedimus“. Papildymas „kol“ rodo, kad mintis yra daugiau: „Kol ji vykdė reikalus“, vyko kažkas kita.
Norint užbaigti mintį, priklausomasis teiginys turi būti sujungtas su nepriklausomu teiginiu. Pavyzdžiui, „jis gamino vakarienę, kol ji vykdė pavedimus“ prisijungia prie nepriklausomo sakinio „jis gamino vakarienę“ su priklausomu teiginiu. Nepriklausomas sakinys, sujungtas su priklausomu sakiniu, vadinamas sudėtingu sakiniu.
Nors priklausomas teiginys dažnai būna sakinio pabaigoje, jis gali pasirodyti sakinio pradžioje. Pavyzdžiui, „kol ji vykdė reikalus, jis gamino vakarienę“ pakeičia nepriklausomų ir priklausomų sakinių išdėstymą. Tačiau kai priklausomas sakinys yra sakinio pradžioje, po sakinio reikia dėti kablelį.
Kai kurie priklausomi teiginiai gali būti pateikiami tik po nepriklausomo teiginio. „Kas“ ir „kuris“ – priklausomi žodžiai, kurie kartojasi kaip klausiamieji žodžiai – priverčia priklausomąjį teiginį reikšti tik sakinio pabaigoje. Paprastai šis apribojimas taikomas, nes sakiniai, prasidedantys raide „kas“ arba „kas“, nurodo sakinio objektą, o ne subjektą. Pavyzdžiui, „Aš ją supažindinau su Jamie, kuris dirbo su savo tėvu“. Sąlyga „kuri dirbo su savo tėvu“ nurodo „Jamie“, o ne „aš“, todėl ją reikia įdėti arti daiktavardžio, į kurį jis nurodo.
Sakinio pradžioje įdėjus sakinį „kas“, atsiranda ryšys tarp priklausomų ir nepriklausomų teiginių, pavyzdžiui, „kas anksčiau dirbo su savo tėvu, aš supažindinau ją su Jamie“. Tarp šių dviejų minčių nebėra jokio loginio ryšio. Teiginys „kas“ skaitomas kaip klausimas, nepaisant klaustuko nebuvimo, o „aš“ teiginys neatsako į klausimą.