Privaloma licencija yra vyriausybės suteiktas leidimas naudoti autorių teisių saugomą arba patentuotą medžiagą be autorių teises ar patentą turinčios šalies sutikimo. Kai išduodamos privalomosios licencijos, medžiagą naudojantis asmuo mainais už medžiagos naudojimą turi sumokėti vyriausybės nustatytą licencijos mokestį. Privalomasis licencijavimas naudojamas rinkos nepakankamumui spręsti, kai produkto paklausa viršija pasiūlą, kurią gamintojas realiai gali pagaminti.
Vyriausybės neturi galimybės viskam suteikti privalomosios licencijos. Turi būti laikomasi specialių taisyklių. Paprastai tokios licencijos išduodamos, kai nustatoma, kad informacija, technologijos ir idėjos, kurios paprastai yra saugomos, būtų naudingos visuomenei, o asmuo, turintis patentą arba autorių teises, ja naudojasi netinkamai. Vyriausybė kruopščiai įvertina atvejus, kai reikalaujama privalomųjų licencijų, kad nustatytų, ar licencija būtų tinkama, ar ne, o patento ar autorių teisių turėtojui suteikiama galimybė pateikti apeliaciją.
Klasikinė situacija, kai gali atsirasti privaloma licencija, yra brangių patentuotų vaistų generinių versijų, skirtų naudoti besivystančiame pasaulyje, gamyba. Tarptautinė bendruomenė visuotinai sutaria, kad žmonėms neturėtų būti atimta galimybė įsigyti gyvybę gelbstinčių vaistų. Žmonės, sergantys tokiomis ligomis kaip AIDS ir tuberkuliozė, kuriems reikia patentuotų vaistų, gali jų neįpirkti. Taigi gamintojai į besivystančias šalis gali siųsti ribotus kiekius, nes jų vaistai neįperkami ir dėl to rinka nedidelė.
Farmacijos įmonė besivystančioje šalyje gali kreiptis dėl privalomosios licencijos, kuri leistų jai gaminti generines patentuotų vaistų versijas, skirtas platinti tik jos gimtojoje šalyje. Jei pavyks įrodyti, kad patentuota versija nepasiekiama žmonėms, kuriems reikia vaisto, vyriausybė suteiks licenciją ir įmonė galės pradėti gaminti įperkamus generinius vaistus. Dėl to žmonėms, kuriems jų reikia, yra prieinamas svarbus medicininis gydymas.
Privalomasis licencijavimas taip pat naudojamas siekiant suteikti viešosioms radijo ir televizijos stotims prieigą prie kūrybinės medžiagos ir įvairiose kitose situacijose, kai būtų naudinga visuomenei licencijuoti autorių teisių saugomą arba patentuotą medžiagą. Kiekvienos šalies įstatymai dėl privalomo licencijavimo skiriasi priklausomai nuo medžiagos, kuriai gali būti taikoma privaloma licencija, ir kaip licencijos veikia. Visais atvejais turi būti taikomi mechanizmai, skirti mokėti už licencijos mokesčius ir honorarus, kompensuojant autorių teisių ar patento savininkui už medžiagos naudojimą. Šių mokesčių galima atleisti kaip labdaros veiksmą.