Privalomas mokymas yra bet kokio tipo mokymas, kurį darbuotojas privalo dalyvauti kaip savo darbo dalį. Daugelyje sričių privalomi mokymai turi būti apmokami pagal įprastą darbuotojo atlyginimą arba valandinį atlygį, nes priešingu atveju darbdaviai gali piktnaudžiauti privalomuoju mokymu, norėdami gauti nemokamą darbo jėgą. Kai šis mokymas yra nemokamas, darbuotojas turi nuspręsti, ar darbas vertas prarasto laiko ir galimybės, kad darbdavys ir toliau naudosis darbuotojo poreikiu dirbti. Kartais darbdaviams pavyksta apeiti taisykles, dėl kurių kitu atveju jie priverstų mokėti už mokymą, todėl tokių darbdavių reikėtų vengti.
Beveik visoms profesijoms reikalingas tam tikras mokymas, kad visi darbuotojai būtų paruošti atlikti savo darbo pareigas ir laikytis įmonės politikos. Kai kurios treniruočių programos yra intensyvesnės nei kitos, kai kurios trunka kelias dienas, o kitos – vos valandą. Taip pat įprasta, kad darbuotojai praeina mokymo laikotarpį, kurio metu mokymas yra darbo dienos dalis, o darbuotojas yra prižiūrimas ir jam padedama. Nepriklausomai nuo metodo, šis mokymas visada turi būti mokamas, nes tai iš esmės yra darbas, atliekamas įmonei.
Paprastai svarbios darbo pareigos apima mokymus. Dažnai tai yra informacija, kurią įmonė nori, kad darbuotojas žinotų tiek daug, kad įmonė nori mokėti darbuotojams, kad jos išmoktų. Kartais tai yra saugos informacija, tačiau taip pat dažnai tai yra informacija apie įmonės politiką.
Pagal apibrėžimą privalomas mokymas yra būtinas kaip darbo dalis. Yra ir kitų rūšių mokymų, kurie yra labai rekomenduojami, bet neprivalomi arba gali būti siūlomi tik suinteresuotiems darbuotojams, norintiems tapti vertingesniais įmonei. Nesvarbu, ar mokymai yra aiškiai privalomi, ar ne, asmuo, atleistas už tai, kad nelankė nemokamų mokymų srityje, kurioje privalomas mokymas turi būti apmokamas, gali turėti galimybę laimėti ieškinį prieš įmonę.
Yra atvejų, kai darbuotojas gali baigti privalomus mokymus negaudamas atlyginimo, nors tokius atvejus reikia atidžiai apsvarstyti. Kai kurios įmonės savo darbuotojus vadina rangovais arba laisvai samdomais darbuotojais, kad nemokėtų jiems už dalyvavimą privalomuose susitikimuose ir mokymuose. Pavyzdžiui, daugelyje laisvai samdomų darbuotojų pareigų darbuotojas privalo mokytis pagal įmonės programą be atlygio, nes tai yra būtina sąlyga oficialiai gauti darbą. Jei darbas ypač geidžiamas, kartais galima nepastebėti abejotino šio mokymo pobūdžio. Negalima pasitikėti darbdaviu, kuris siekia gauti nemokamos darbo jėgos iš darbuotojų, o dirbant žmogui, kuriuo negalima pasitikėti, visada kyla problemų.