Privati ligoninė finansuoja veiklą tiesioginėmis išmokomis iš pacientų ir draudimo paslaugų teikėjų ir negauna valstybės pinigų. Tokie įrenginiai gali pasiūlyti įvairias paslaugas visuomenės nariams. Nepasitikėjimas valstybės lėšomis reiškia, kad jos neprivalo siekti konkrečių tikslų, nustatytų valstybinėms ligoninėms, turinčioms įgaliojimus teikti paslaugas mažas pajamas gaunantiems pacientams ir atitikti kitus reikalavimus. Šios organizacijos paprastai valdomos kaip pelno siekiančios institucijos.
Privačiose įstaigose beveik viskas, kas yra įstaigos veikla, finansuojama iš pacientų ir jų draudimo paslaugų teikėjų įmokų. Šios įstaigos negauna dotacijų iš valstybinių įstaigų, nors jose gali būti pacientų, kurie naudojasi valstybės pagalba apmokėti už gydymą. Privačiose ligoninėse gali būti teikiamos tokios paslaugos kaip vaistinės, fizinės terapijos centrai, diagnostikos vaizdų centrai ir kitos susijusios medicinos paslaugos. Tai gali padidinti pacientams prieinamų paslaugų skaičių ir gauti daugiau pajamų įstaigai.
Kai kurios iš jų yra pelno siekiančios institucijos ir gali būti viešai prekiaujama, su išrinkta valdyba ir akcijomis, kurias galima įsigyti atviroje rinkoje. Jie taip pat gali veikti kaip susijusios sveikatos centrų grupės dalis. Tai leidžia pacientams gauti pagalbą per tinklą, kai jie keliauja, arba apsilankyti įstaigose, kuriose teikiamos skirtingos paslaugos, kai jų namų ligoninės neatitinka konkrečių jų poreikių. Privačioje ligoninėje žmonės turi prieigą prie to paties gydymo, kurį gali gauti viešosiose įstaigose, o kartais gali gauti paslaugas, kurios nėra plačiai prieinamos plačiajai visuomenei.
Valstybinės ligoninės paprastai turi vykdyti viešųjų paslaugų mandatus. Vyriausybė teikia finansinę pagalbą, siekdama užtikrinti, kad sveikatos priežiūra būtų teikiama kuo didesnei gyventojų daliai, ir gali reikalauti, kad jie atitiktų personalo tikslus, informuotų mažas pajamas gaunančius asmenis ir užsiimtų kita veikla, pavyzdžiui, visuomenės švietimu. Privati ligoninė neturi šios reguliavimo naštos, nes ji valdoma kaip privati įmonė. Ji, kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėja, turi atitikti sveikatos ir saugos standartus, tačiau nėra įpareigota teikti paslaugas lengvai prieinamas visuomenei.
Nors privačioje ligoninėje nėra konkrečių viešųjų įgaliojimų, kai kurios gali ir užsiima viešuoju ryšiu ryšių su visuomene tikslais. Tai gali apimti veiklą, pvz., paslaugų teikimą mažas pajamas gaunantiems vaikams arba bendruomenės švietimą, siekiant sumažinti ligų, kurių galima išvengti, skaičių. Privati ligoninė taip pat gali užsiimti moksliniais tyrimais ir rengti gydytojus, slaugytojus ir kitus medicinos specialistus.