Problemos išdėstymas politiniame kontekste reiškia problemos pateikimą tokiu būdu, kuris greičiausiai sulauktų didžiausio pritarimo iš kitų. Tarpininkavimo procese šis procesas yra visiškai kitoks ir apima pagrindinių problemų tarp dviejų nesutariančių šalių nustatymą, kad būtų galima aptarti ir išspręsti su problemomis susijusius klausimus ir faktus.
Politiniuose klausimuose įrėminta kalba dažnai naudojama kaip būdas pasiekti, kad ginčytini klausimai būtų patenkinti. Kalbos vartojimas yra orientuotas į auditorijos pažinimą – šią koncepciją pirmiausia sukūrė graikų sofistai, vadinami kairos. Kairos iš esmės reiškia žinoti, kas yra teisinga ir tinkama pasakyti tam tikrai koncepcijai ir tam tikru metu.
Šiais laikais problemos įrėminimas paprastai reikalauja daug darbo. Prieš rašant politines kalbas, gali būti atliekamos tikslinės grupės arba apklausos, siekiant išanalizuoti veiksmingiausias kreipimosi į auditoriją strategijas. Tai ypač pasakytina apie kalbas per didelio atgarsio kampanijas arba pranešimus apie Sąjungos padėtį JAV.
Problemos formulavimas tikrai nėra išskirtinis jokiai politinei partijai. Visos politinės partijos naudoja raktinius žodžius ar frazes, kartais vadinamus garso baitais, kuriuos, tikimasi, pasirinks žiniasklaida, taip užtikrindamos nuolatinį idėjų rinkinio stiprinimą. Be to, pagrindinėms problemoms skirtos grupės dažnai naudoja problemų formulavimą.
Problemos įrėminimas taip pat gali būti vadinamas istorijos sukimu. Kai prezidentas Bushas pateisino įsiveržimą į Iraką, jis iš pradžių naudojo šią techniką, sakydamas, kad invazijos tikslas buvo rasti ir pašalinti masinio naikinimo ginklus. Žodžiai masinio naikinimo ginklai reiškia baimę. Atsižvelgiant į masinį naikinimą Pasaulio prekybos centre, jo bandymas buvo sėkmingas. Reikėjo vengti masinio naikinimo, o karas su Iraku tam padėtų. Problema buvo pervadinta kaip „Karas su terorizmu“, kai atlikus kratas ginklų nerasta.
Akivaizdu, kad tie, kurie nepritaria Irako karui, nevadina jo „karu su terorizmu“, bet labiau linkę vadinti jį „nesąžiningu karu“ arba „karu dėl naftos“. Nė viena pusė nežaidžia visiškai sąžiningai su faktais, nes yra daug paaiškinimų ir argumentų tiek už, tiek prieš karą. Tačiau tokio skaldančio klausimo suformulavimas leidžia siekti politinių tikslų ir paveikti visuomenės mąstymą.