Apibrėžiamųjų problemų testas, dažnai sutrumpintas kaip DIT, yra testas, skirtas įvertinti asmens moralę. Iš pradžių šis testas buvo sukurtas 1979 m., tačiau vėliau buvo perrašytas, kad įvertinimas būtų patikimesnis. Asmens moralinis vystymasis kinta laikui bėgant ir su išsilavinimu, o vienas iš pagrindinių apibrėžiamųjų klausimų testo tikslų yra sekti asmens moralę, kuri kinta vaikystėje, paauglystėje ir pilnametystėje. Dabartinėje testo versijoje yra penki klausimai, kuriuos atliekantys asmenys turi apsvarstyti, kuris iš dviejų pasirinkimų yra moraliai teisingas.
Jamesas Restas pirmą kartą sukūrė apibrėžiamųjų problemų testą 1979 m. Jo pradinėje testo versijoje buvo šešios moralinės dilemos. Studentai išnagrinėjo dilemą, pavyzdžiui, ar veikėjas Heinzas turėtų pavogti narkotiką iš jo išradėjo, kad išgelbėtų mirštančią žmoną, ir nuspręstų, kuris pasirinkimas yra moraliai teisingas. Testas buvo sukurtas siekiant sutelkti dėmesį į pasirinkimo motyvus, o ne į patį pasirinkimą, kad testuojantys asmenys galėtų nukristi bet kur moralės skalėje, nepaisant to, kurie pasirinkimai, jų nuomone, yra teisingi.
Dabartinėje apibrėžiamųjų problemų testo versijoje yra tik penki klausimai. Testo sąranka yra tokia pati, kaip ir originalo, o testo dalyviai vis tiek prašomi pasirinkti sudėtingą moralinę dilemą ir tada racionalizuoti savo sprendimus. Po kiekvienos dilemos įtraukiama 12 teiginių, kad testo dalyviai galėtų paaiškinti motyvus, paskatinusius juos pasirinkti taip, kaip jie padarė.
Egzistuoja trys moralės lygiai, kuriuos žmogus gali turėti, kai išbandomas naudojant apibrėžiamųjų problemų testą. Šie lygiai yra suskirstyti į šešis etapus, kaip apibrėžė psichologas Lawrence’as Kohlbergas. Pirmasis lygmuo yra ikikonvencinė moralė ir rodo, kad žmogus vadovaujasi savisaugos interesais, pavyzdžiui, pasirenka veiksmą, kuris neturės jam neigiamos įtakos, arba veiksmą, dėl kurio kiti žmonės jo nepatiks. Antrasis lygis yra žinomas kaip įprastinė moralė ir vadovaujasi troškimu laikytis įstatymų ir jų laikytis bei išsaugoti socialines normas. Trečiasis lygis yra pokonvencinis ir žmonės, kurie išbando šį moralės lygį, dažnai pasirenka remdamiesi tuo, ką jie asmeniškai laiko teisingu ir neteisingu, o ne tuo, ką visuomenė jiems sako esant teisinga ar neteisinga.