Terminas profilaktika reiškia priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią ligoms ar sveikatos problemoms, o ne gydyti ar išgydyti esamą būklę. Tokios priemonės, kartais vadinamos prevencine priežiūra, taip pat gali būti naudojamos siekiant sustabdyti protrūkį arba sumažinti simptomus asmeniui, kuris buvo paveiktas infekcijos sukėlėjo ar pavojaus sveikatai. Šis medicininis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „saugotis“, nurodant faktą, kad jis skirtas apsaugoti pacientus, kuriems gresia liga.
Profilaktikos rūšys
Yra du pagrindiniai profilaktikos tipai: pirminė ir antrinė. Bet kokia priemonė, kurios imamasi siekiant užkirsti kelią ligai prieš jai pasireiškiant, yra pirminė profilaktika. Tai gali apimti skiepijimą, kad išvengtumėte ligos, arba dantų valymą, kad išvengtumėte dantenų ligų. Antrinė profilaktika – tai procedūros, padedančios išvengti infekcijos po kontakto su liga arba palengvinti su liga ar sveikatos būkle susijusius simptomus. Pavyzdžiui, jei sveikatos priežiūros darbuotojai yra veikiami žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), jie gali vartoti antiretrovirusinius vaistus, kad apsaugotų nuo viruso išsivystymo į aktyvią infekciją.
Pirminės profilaktikos pavyzdžiai
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dažnai rekomenduoja pirminę profilaktiką, kuri gali apimti specifines procedūras, gyvenimo būdo pokyčius ir vaistus. Stomatologai taiko tokius gydymo būdus kaip valymas ir pleiskanojimas, kad išlaikytų sveikus dantis ir dantenas, todėl pacientams bus mažesnė tikimybė susirgti periodonto ligomis. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip dieta ir mankšta, taip pat gali padėti žmonėms ilgiau išlikti sveikesniems.
Be to, fiziniai tyrimai ir atrankos testai yra prevencinės priežiūros forma. Moterims senstant gali būti atliekama mamografija, siekiant nustatyti ankstyvus krūties vėžio požymius, kaip ir vyrams dėl prostatos padidėjimo. Šios profilaktinės priemonės gali padėti medicinos specialistams nustatyti ankstyvus įspėjamuosius ligos požymius ir rizikos veiksnius, kad pacientai galėtų gauti greitą gydymą.
Prezervatyvai kartais vadinami profilaktikais, nes jie skirti sumažinti lytiniu keliu plintančių ligų (LPL) plitimą, taip pat gali užkirsti kelią nėštumui. Pacientai, kurie naudoja profilaktines priemones, pvz., prezervatyvus, kad išvengtų susirgimo, vėliau gali sumažinti brangių ir invazinių gydymo būdų poreikį; kai kurios lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, priešinasi gydymui ir gali tapti visą gyvenimą trunkančiomis infekcijomis, kurias reikia gydyti.
Didesniu mastu pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra dar viena prevencinės priežiūros forma. Kadangi protrūkiai gali kilti katastrofiškose situacijose, pasiruošimas tokiam įvykiui sumažina gydymo poreikį. Visuomenės sveikatos pareigūnai kaupia atsargas, kad galėtų greitai reaguoti į kylančias epidemijas ir socialinių paslaugų sutrikimus, kad sumažintų ligų riziką; daugelis vyriausybių aprūpina antibiotikų atsargas, skirtas gydyti žmones, kurie, pavyzdžiui, buvo paveikti juodligės per biologinius priepuolius.
Antrinės profilaktikos pavyzdžiai
Paprastai rekomenduojamos antrinės priemonės gydant pacientus, kurie yra paveikti ligos arba kuriems gresia infekcija, siekiant apsaugoti juos ir kitus. Slaugos paslaugų teikėjai pasveria gydymo, siekiant užkirsti kelią ligos atsiradimui, naudą ir gydymo riziką. Pavyzdžiui, pacientui, kuriam buvo atlikta naviko pašalinimo operacija, gali būti taikoma spindulinė terapija, kad būtų išvengta vėžio pasikartojimo. Nors spindulinis gydymas pacientui gali būti sunkus, tai reiškia, kad tikimybė vėl susirgti vėžiu yra mažesnė.
Siekiant valdyti ligą, profilaktinis gydymas gali palengvinti pacientų komfortą arba sumažinti komplikacijų riziką. Nėščios moterys gali gauti vėmimą slopinančių vaistų, kad išvengtų vėmimo, jei, pavyzdžiui, joms pasireiškia stiprus rytinis pykinimas. Be gydymo pacientė gali patirti dehidrataciją ar kitas komplikacijas, dėl kurių gali būti sunku tęsti nėštumą.
Kam reikalinga profilaktika?
Daugeliui pacientų gali būti naudinga įprastinė pirminė profilaktika, siekiant išvengti įprastų ligų. Tokios grupės kaip Pasaulio sveikatos organizacija ir Amerikos pediatrų akademija parengė rekomendacijas pacientams įvairiose bendruomenėse, amžiaus grupėse ir regionuose, kad padėtų priežiūros paslaugų teikėjams nustatyti, kada žmonėms reikia tyrimų, skiepų ir kitos prevencinės priežiūros. Šios oficialios rekomendacijos periodiškai atnaujinamos, kad atspindėtų iš medicinos bendruomenės gaunamą informaciją, pavyzdžiui, įrodymus, kad tyrimo rizika yra didesnė už naudą arba kad nauja procedūra gali būti saugesnė ir veiksmingesnė ligų prevencijai.
Kitais atvejais gydytojas gali nustatyti konkrečius rizikos veiksnius, kurie gali kelti susirūpinimą, tokiu atveju pacientui gali prireikti papildomos priežiūros. Kai pacientai susitinka su savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, jie gali aptarti savo ligos istoriją, kad nustatytų, kokių priemonių turėtų imtis, kad apsaugotų savo sveikatą. Rizikos veiksniai laikui bėgant gali keistis, todėl pacientai turi užtikrinti, kad jų medicininiai įrašai būtų tikslūs, kad jų gydytojai galėtų kuo anksčiau pastebėti galimas problemas.
Dažnas prevencinio gydymo, susieto su rizikos veiksniu, pavyzdys yra antikoaguliantai, kartais vadinami kraujo skiedikliais, skiriami pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, siekiant sumažinti insulto ir širdies priepuolių riziką. Tokiems pacientams taip pat gali prireikti profilaktinių antibiotikų prieš operaciją ar dantų gydymo procedūras, kad būtų išvengta endokardito – galimai rimto širdies uždegimo. Rengiant pacientus operacijai ir kitoms procedūroms, kurios gali pabloginti jų būklę, taip pat gali būti atsižvelgiama į esamas ligas, pvz., diabetą, kepenų ligas ar kvėpavimo takų ligas. Profilaktiniai vaistai gali sumažinti komplikacijų riziką ir padėti pacientui patogiau.
Ką daryti, jei gydytojas rekomenduoja profilaktiką?
Norėdami gauti daugiau informacijos apie rekomenduojamą gydymo kursą, pacientai gali pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Jie gali paklausti, kodėl rekomenduojama atlikti profilaktinę procedūrą, ar yra alternatyvų ir kokia rizika gali būti susijusi su gydymo mažėjimu. Gydytojas turėtų galėti suteikti informacijos, kuri padėtų pacientui apsispręsti, ar priimti gydymą. Jei pacientas vis dar nėra tikras, jis turėtų kreiptis į antrąją nuomonę.
Pacientai taip pat turėtų paklausti apie galimą riziką ir šalutinį poveikį, kad galėtų pasiruošti. Pavyzdžiui, žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, linkę lengvai kraujuoti ir atsirasti mėlynių, o tai gali būti problema atliekant operaciją arba sportuojantiems žmonėms. Taip pat svarbu gauti aiškias, tikslias instrukcijas, kuriose būtų parodytas dozavimas ir kaip leisti vaistus, naudoti medicinos priemones ar laikytis rekomenduojamų profilaktikos procedūrų.