Profilaktinis gydymas yra medicininis gydymas, naudojamas siekiant išvengti ligos ar kitos medicininės problemos atsiradimo pacientui, kuris gydymo metu yra sveikas. Prevencinės medicinos forma, profilaktinis gydymas gali pasiūlyti labai ekonomišką sveikatos išsaugojimo būdą. Tai gali sumažinti vaistų vartojimo riziką, nes profilaktika paprastai yra saugesnė ir paprastesnė nei aktyvios sveikatos būklės gydymas. Įprastai naudojami įvairūs profilaktinio gydymo būdai. Šie gydymo būdai svyruoja nuo įprastų skiepų iki profilaktikos po kontakto, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV/AIDS po kontakto.
Skiepijimas yra labiausiai paplitusi profilaktikos forma. Spręsdami, ar rekomenduoti tokį gydymą, sveikatos apsaugos pareigūnai įvertina tokius veiksnius kaip vakcinos gamybos ir platinimo kaina, ligos, nuo kurios apsaugoma, sunkumas ir su vakcina susiję rizikos veiksniai, jei tokių yra. Šiuolaikinės vakcinacijos paprastai yra labai saugios, išskyrus tuos kelis žmones, kurie yra alergiški pagrindinei vakcinos bazei, todėl tai paprastai nekelia rūpesčių. Ankstyviausiomis prevencinės medicinos dienomis rizika buvo pagrindinis veiksnys, ypač sergant tokiomis ligomis kaip raupai, kurių skiepijimas galėjo sukelti ligą.
Antibiotikai kai kuriais atvejais naudojami kaip profilaktinis gydymas nuo bakterinės infekcijos. Ciprofloksacinas, naudojamas siekiant apsisaugoti nuo galimos juodligės sporų infekcijos 2001 m., yra puikus to pavyzdys. Tačiau profilaktinis antibiotikų vartojimas gali būti labai rizikingas, nes dėl to gali padidėti bakterijų atsparumas vaistams ir sumažėti antibiotikų veiksmingumas – problema, kuri kai kuriais atvejais buvo pastebėta dėl antibiotikų vartojimo gyvūnų populiacijos. Ši rizika reiškia, kad antibiotikai naudojami atsargiai kaip prevencinė priemonė, nors jie vis dar labai naudingi pacientams, patyrusiems sužalojimus, kurie yra ypač jautrūs infekcijai, arba pacientams, kuriems ruošiamasi atlikti tam tikras operacijas.
Kitais atvejais profilaktinis gydymas gali būti skiriamas po to, kai pacientas buvo paveiktas infekcinio agento, bet dar nepasireiškus simptomams, siekiant sudaryti geresnes galimybes to paciento imuninei sistemai apsisaugoti nuo infekcijos. Profilaktika po kontakto dažniausiai naudojama kovojant su labai pavojingomis infekcijomis, tokiomis kaip ŽIV/AIDS. Pacientui, kuris greičiausiai buvo paveiktas šiuo virusu, dažnai skiriamas galingas antiretrovirusinių vaistų kursas, siekiant užkirsti kelią virusinės infekcijos vystymuisi.