Kompiuterių programuotojai nuo pirmųjų bitų apdorojimo pirmosios kartos kalbų dienų išsivystė į sudėtingus sudėtingų programinės įrangos programų loginius dizainerius. Programavimo paradigma yra loginis metodas, naudojamas programinės įrangos inžinerijoje, apibūdinantis, kaip įdiegta programavimo kalba. Programavimo paradigmos yra unikalios kiekvienai kompiuterių programavimo srities kalbai, o daugelis programavimo kalbų naudoja kelias paradigmas. Terminas „paradigma“ geriausiai apibūdinamas kaip „modelis ar modelis“. Todėl programavimo paradigma gali būti apibrėžta kaip modelis arba modelis, naudojamas programinės įrangos programavimo kalboje kuriant programinės įrangos programas.
Programavimo kalbos yra itin logiškos ir atitinka standartines matematikos taisykles. Kiekviena kalba turi unikalų šių taisyklių taikymo metodą, ypač funkcijų, kintamųjų, metodų ir objektų srityse. Yra daug programavimo paradigmų; pavyzdžiai apima objektinį, procedūrinį ir struktūrinį programavimą. Kiekviena paradigma turi unikalius reikalavimus procesų naudojimui ir abstrakcijoms programavimo kalboje.
Norint geriau suvokti programavimo paradigmos sąvoką, naudinga suprasti programavimo kalbos ir programinės įrangos istoriją apskritai. Pirmosiomis programinės įrangos kūrimo dienomis programinės įrangos inžinerija buvo baigta sukuriant dvejetainį kodą arba mašininį kodą, pavaizduotą 1 ir 0. Dėl šių dvejetainių manipuliacijų programos reaguodavo nurodytu būdu. Šis ankstyvas kompiuterių programavimas paprastai vadinamas „žemo lygio“ programavimo paradigma.
Tai buvo varginantis ir klaidų būdas kuriant programas. Programavimo kalbos greitai išsivystė į „procedūrinę“ paradigmą arba trečiosios kartos kalbas, įskaitant COBOL, Fortran ir BASIC. Šios procedūrinės programavimo kalbos apibrėžia programas žingsnis po žingsnio.
Kita programavimo kalbų evoliucija buvo sukurti logiškesnį požiūrį į programinės įrangos kūrimą, „objektinio“ programavimo paradigmą. Šį metodą naudoja Java™, Smalltalk ir Eiffel programavimo kalbos. Ši paradigma bando abstrahuoti programos modulius į daugkartinio naudojimo objektus.
Be šių programavimo paradigmų, taip pat yra „deklaratyvioji“ ir „funkcinė“ paradigma. Nors kai kurios programavimo kalbos griežtai reikalauja naudoti vieną paradigmą, daugelis palaiko kelias paradigmas. Kai kurie šių tipų pavyzdžiai yra C++, C# ir Visual Basic®.
Suteikus kūrėjams lankstumo programavimo kalbomis, galima panaudoti programavimo paradigmą, kuri geriausiai atitinka verslo problemą, kurią reikia išspręsti. Tobulėjant kompiuterių programavimo menui, vystėsi ir programavimo paradigmos kūrimas. Kurdami sistemos kūrimo modelio ar modelio sistemą, programuotojai gali sukurti tokias kompiuterines programas, kurios pasirinktoje paradigmoje būtų efektyviausios.