Programavimo produktyvumas paprastai reiškia, kaip efektyviai programuotojas gali sukurti kodą tam tikram projektui, kurį galima išmatuoti arba įvertinti keliais būdais. Anksčiau produktyvumas dažnai buvo grindžiamas neapdorotu kodo eilučių išvestimi, nes daugelis programų buvo sukurtos nuo nulio ir reikalavo daug programavimo. Tačiau naudojant naujesnes technologijas, produktyvumas gali tiksliau nurodyti, kaip greitai galima išspręsti problemas ir kaip gerai programuotojas gali nustatyti naudingas nuorodas, be originalaus kodo kūrimo. Programavimo produktyvumas taip pat gali reikšti, kiek „švarus“ yra programuotojo kodas, atsižvelgiant į tai, kiek papildomo darbo gali prireikti norint užbaigti kodą.
Terminas „programavimo produktyvumas“ vartojamas kalbant apie kompiuterių programavimą ir tai, kaip greitai ar efektyviai programuotojas gali sukurti naują programinės įrangos kodą. Šis terminas yra nepaprastai svarbus programinės įrangos kūrimui, nes padidėjęs produktyvumas gali padėti užbaigti programą greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Anksčiau programavimo produktyvumas paprastai reiškė, kaip greitai ir efektyviai kompiuterių programuotojas gali sukurti kodą. Daugelis kūrėjų naudojo „švaraus lapo“ metodą, kai kodas buvo sukurtas nuo nulio, kad būtų sukurta kompiuterio programa.
Tačiau šiuolaikinis programavimas iš esmės naudoja įvairias platformas ir programas, kurios gali būti naudojamos kuriant naują programinės įrangos kodą. Tai labai padidino pagrindinio programavimo produktyvumą, nes kompiuterių programuotojai gali naudoti šias platformas greičiau ir prasmingu būdu generuoti kodą. Tačiau įvykus šiems pokyčiams, programavimo produktyvumas įgavo naujas reikšmes, kad būtų galima stebėti, kaip efektyviai kompiuterių programuotojas gali sukurti kodą naujai programinei įrangai. Dažniau toks produktyvumas yra susijęs su tuo, kaip greitai programuotojas gali nustatyti ir išspręsti problemas kuriant naują programinę įrangą ir programuotojo gebėjimu atpažinti, kada galima naudoti esamą kodą, o ne kurti programą iš „švaraus lapo“.
Programavimo produktyvumas taip pat turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į programuotojo sukurto kodo kokybę. Du programuotojai gali dirbti skirtingu greičiu, pirmasis sukuria 1,000 kodo eilučių per savaitę, o antrasis gali sukurti tik 500 kodo eilučių per tą laiką. Tačiau šie neapdoroti skaičiai neturėtų būti naudojami programavimo produktyvumui įvertinti, nes pats kodas gali būti ne tokios pat kokybės. Jei pirmojo programuotojo sukurto 1,000 kodo eilučių derinimas reikalauja mėnesių papildomo darbo, o antrojo sukurtos 500 kodo eilučių yra be klaidų ir yra paruoštos naudoti, antrojo programuotojo produktyvumas gali būti daug geresnis.