Programinės įrangos juodasis sąrašas – tai programinės įrangos, kurią konkreti programa laiko netinkama, sąrašas. Įvairių kompanijų programos turi skirtingus juoduosius sąrašus, o daugelis jų visai neturi. Jei sistemoje yra programa, įtraukta į juodąjį sąrašą, sutrikusi programa gali veikti netinkamai arba pranešti informaciją centriniam serveriui. Kaip ir dauguma skaitmeninių teisių valdymo (DRM) priemonių, programinės įrangos juodasis sąrašas sulaukė daugelio skirtingų grupių kritikos.
Programinės įrangos įtraukimas į juodąjį sąrašą yra gana paprastas procesas. Programos nuskaitys kompiuterio įdiegtų programų registrą ir ieškos įvairių programinės įrangos dalių. Jei randama kuri nors iš juodajame programinės įrangos sąraše esančių programų, programa vykdo tam tikrą instrukcijų rinkinį. Įprasta, kad nuskaitymas atliekamas įdiegus, tačiau niekas netrukdo programai periodiškai nuskaityti vėliau.
Yra keletas bendrų programų, kurios yra pagrindinės programinės įrangos juodajame sąraše. Įprastos įsilaužėlių naudojamos programos, pvz., disko dauginimo įrenginiai, programinės įrangos derintuvai ar pataisų kūrėjai. Taip pat tarp šių sąrašų yra keletas diskų kūrimo programų, kurios gali prijungti disko vaizdus į virtualius diskus. Būtent ši paskutinė grupė sukelia daugiausiai netyčinių teigiamų rezultatų juodajame programinės įrangos sąraše, nes tokio tipo programinė įranga yra labai paplitusi.
Kai randama į juodąjį sąrašą įtraukta programa, programa gali atlikti daugybę dalykų. Daugeliu atvejų programa iš viso neįdiegiama, vartotojui nenurodžius priežasties. Kai kurios programos įdiegiamos tinkamai, tačiau turi sumažintas funkcijas, veikia bandomuoju režimu arba sugenda vykdydamos tam tikras funkcijas. Didėjant nuolatiniam interneto ryšiui, daugelis programų perduos savo išvadas į centrinį serverį, kuris pateiks joms konkrečias apribojimo instrukcijas, pagrįstas esančia programa.
Kaip ir daugelis DRM metodų, programinės įrangos juodasis sąrašas sukėlė daug ginčų. Pirmosiomis šios technologijos dienomis klaidingi teigiami rezultatai buvo pagrindinė problema. Naudotojai, kurie buvo visiškai teisėti, dažnai neturėdavo jokio paaiškinimo kodėl. Kiti vartotojai pastebėtų, kad programos, kurios buvo iš anksto įdiegtos jų kompiuteriuose, paliks registro žymeklius net ir pašalinus jas. Šie registro žymekliai neleistų įdiegti kitų programų dėl pernelyg ribojančio juodojo sąrašo.
Kita vertus, programinės įrangos juodasis sąrašas mažai sustabdo įsilaužėlių. Yra keletas būdų, kaip apeiti juodąjį sąrašą; diegti programinę įrangą kitoje operacinės sistemos įkrovoje, pataisyti programas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, kad pakeistų jų versijų numerius, arba tiesiog paleisti atskirą programą, kuri neleidžia juodajam sąrašui nuskaityti kompiuterio. Todėl įprasta, kad programinės įrangos įtraukimas į juodąjį sąrašą pažeidžia teisėtus vartotojus, o ne sustabdo neteisėtus.