Progresuojantis bulbarinis paralyžius yra motorinių neuronų liga (MND), kuri pažeidžia smegenų kamieno nervines ląsteles, aprūpinančias bulbarinius raumenis – tas, kurios kontroliuoja kalbėjimą, rijimą ir kramtymą. Ši liga gali paveikti ir kitas kūno vietas.
Šia liga dažniausiai suserga 50–70 metų žmonės. Kai jis išsivysto vaikams, jis dažnai vadinamas kūdikių progresuojančiu bulbariniu paralyžiumi. Sutrikimas paprastai prasideda lėtai, bet yra agresyvus. Dažnai žmogui, kuriam diagnozuota ši liga, teks gyventi vos kelerius metus.
Pagrindinis šios būklės simptomas yra raumenų silpnumas, dėl kurio sunku kramtyti, kalbėti ir ryti. Taip pat dažnai pranešama apie silpnus žandikaulius, gerklę ir veido raumenis, taip pat seilę ir užspringimą. Asmuo, sergantis šia liga, gali nejudinti liežuvio, todėl valgyti gali būti sunku arba neįmanoma. Kalbėjimas paprastai taip pat tampa sunkus, o galiausiai žmogus, turintis tai, gali išvis nekalbėti.
Taip pat gali atsirasti kitų simptomų, tokių kaip nekontroliuojamas verksmas ar juokas. Tai vadinama emociniu labilumu ir dažnai įvyksta be įspėjimo ir be jokios priežasties. Kartais progresuojantis bulbarinis paralyžius netgi gali paveikti žmogaus rankas ar kojas, todėl jos tampa silpnos. Kartais šis jėgų praradimas galūnėse yra toks subtilus, kad jis nepastebimas iš karto.
Aspiracinė pneumonija dažnai yra mirties priežastis tiems, kurie turi šį agresyvų motorinių neuronų sutrikimą. Nesugebėjimas tinkamai nuryti arba užkimšti burną gali įkvėpti vartojamo maisto ar gėrimų. Kai taip nutinka, maistas ar gėrimas patenka į plaučius, todėl padidėja tikimybė susirgti šia pneumonija.
Progresuojančio bulbarinio paralyžiaus gydymas paprastai yra simptomų valdymas. Tam tikri vaistai gali būti naudojami raumenų spazmams ir bet kokiam skausmui, susijusiam su degeneruojančiais raumenimis, sumažinti. Norint išlaikyti raumenų aktyvumą, dažnai rekomenduojama fizinė terapija. Kai kuriais atvejais gerklės operacija gali padėti paveiktam asmeniui nuryti. Slaugytoja arba kvalifikuotas slaugytojas gali būti iškviestas padėti žmogui valgyti, jei operacija nėra galimybė arba ji nepavyko. Kad padėtų susidoroti su besikeičiančiomis emocijomis ir depresija, kuri dažnai pasireiškia progresuojančiu bulbariniu paralyžiumi, gydytojas gali paskirti antidepresantų.