Progresyvus aspektas yra išraiškos forma, nurodanti veiksmą, kuris vyksta, vyko tam tikru momentu arba įvyks ateityje. Tai naudojama nurodant kažką, kas nebūtinai kartojasi, o tik apie vieną konkretų atvejį. Tai taip pat nebūtinai rodo, kad veikla baigėsi, o tik tai, kad ji buvo, yra arba vyks tam tikrame kontekste. Progresyvus aspektas anglų kalba paprastai formuojamas naudojant pagalbinį veiksmažodį „būti“ ir pagrindinį veiksmažodį su priesaga „-ing“, pavyzdžiui, „einu į parduotuvę“.
Kaip rodo pavadinimas, progresyvus aspektas rodo, kad kažkas vyksta tam tikru laikotarpiu: praeityje, dabartyje ar ateityje. Nepriklausomai nuo laiko, jis paprastai sukuriamas naudojant tam tikrą veiksmažodžio „būti“ formą, kuri yra naudojama kaip pagalbinis veiksmažodis. Pagalbinis veiksmažodis nenurodo pagrindinio sakinio veiksmo, bet suteikia papildomos informacijos. Šiuo atveju jis yra atsakingas už progresyvaus aspekto kūrimą ir nurodo, kad vyksta pagrindinis veiksmažodis, kuris yra sakinio veiksmas.
Pavyzdžiui, progresyvaus aspekto praeities laiku atveju pagalbinis žodis „buvo“ paprastai naudojamas kaip „būti“ forma. Tai galima pamatyti tokiame sakinyje kaip „Aš ėjau į parduotuvę, kai skambinai“, kuris nurodo, kas atsitiko, kai įvyko kitas įvykis. Progresyvus aspektas paprastai naudojamas tokiu būdu, norint išreikšti, kad tuo metu, kai įvyko kažkas kita, vyko vienas veiksmas. Tačiau tai nebūtinai rodo, kad veiksmas sustojo, o tame pavyzdyje subjektas „aš“ galėjo vis tiek eiti į parduotuvę po skambučio.
Esamajame laike progresyvus aspektas veikia beveik taip pat, tačiau paprastai kaip pagalbinis veiksmažodis naudojamas „yra“ arba „am“. Pavyzdžiui, „Aš kalbu telefonu“ nurodo, ką subjektas šiuo metu veikia. Panašus į būtojo laiko pavyzdys būtų „Jis vairuoja dainuodamas“, nurodantis vieną veiksmą, vykstantį kito įvykio metu.
Progresyvusis būsimojo laiko aspektas veikia beveik taip pat, tačiau kartu su pagrindiniu veiksmažodžiu vartoja pagalbinį žodį „bus“. Pavyzdžiui, „Rytoj skrisiu į Airiją“ nurodo įvykį, kuris įvyks ateityje. Tai nebūtinai suteikia informacijos apie to veiksmo sustojimą ar pasikeitimą, o tiesiog parodo tai, kas įvyks. Jis taip pat gali būti naudojamas nurodyti įvykius, įvykusius, kai atsitinka kažkas kita, pvz., „Jis žygiuos miške, kai bandysite jam paskambinti“.