Projekcinis testas yra psichoterapijoje ir psichologijoje naudojamas įrankis, kurio metu tiriamasis yra veikiamas dviprasmiško stimulo, pavyzdžiui, abstraktaus vaizdo ar nebaigto sakinio, o testo administratorius pažymi tiriamojo atsakymą. Tokio testavimo idėja yra ta, kad kai žmonės yra raginami konkrečių dirgiklių, jie reaguoja savo sąmoningu protu, o dviprasmiški dirgikliai gali sukelti pasąmonės atsakymus, todėl testo administratorius geriau supranta, kas vyksta viduje. Kai kurie žmonės, įskaitant žmones iš psichologijos bendruomenės, kritikavo projektinius testus, teigdami, kad jie turi daug trūkumų, dėl kurių kyla klausimų, kiek jie vertingi.
Atliekant projektinį testą, tiriamasis yra priverstas projektuoti vidines mintis, jausmus, įsitikinimus ir idėjas ant stimulo, nes jis pats nepateikia pakankamai informacijos. Pavyzdžiui, atliekant Rorschach testą, garsųjį projekcinio testo pavyzdį, žmonėms parodoma rašalo dėmių serija ir prašoma į juos atsakyti. Pačios dėmės yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau bandydamas apibūdinti ir surikiuoti dėmes, subjektas gali priskirti joms charakteristikas, pvz., „ši dėmė atrodo kaip drugelis“.
Kitas projekcinio testo pavyzdys – testas, kurio metu žmonėms parodoma nuotrauka ar piešinys, kuriame vaizduojama dviprasmiška scena, ir jų prašoma paaiškinti, kas vyksta scenoje, ir pateikti informaciją apie tai, kas vyksta toliau. Taip pat žmonių gali būti paprašyta nupiešti žmones ar scenas. Kai kurie psichologai mano, kad piešimo pratimų metu gali pasireikšti tam tikri pasąmonės asmenybės bruožai.
Manoma, kad atsakymai į dirgiklius suteikia informacijos apie vidinius mąstymo procesus. Kai žmonės yra mokomi naudoti projekcinę bandymo medžiagą, kai jie dalyvauja klinikiniame mokyme, jiems suteikiamos priemonės rezultatams interpretuoti. Tačiau dalis problemos yra ta, kad interpretacija yra subjektyvi. Pavyzdžiui, kai kas nors atlieka visą sakinio testą, du skirtingi psichoterapijos specialistai, remdamiesi tiriamojo atsakymais, gali pateikti labai skirtingus vertinimus.
Kad testas veiktų gerai, kažkas turi turėti ir patikimumą, ir pagrįstumą. Jei testą būtų galima atlikti keliems žmonėms, kurie visi pasiekia objektyviai išmatuojamų rezultatų, jis yra patikimas; tai gali būti kartojama įvairiose aplinkose ir galima gauti nuoseklių rezultatų. Pavyzdžiui, egzaminas su keliais pasirinkimais yra labai patikimas. Kita vertus, projektiniai testai nėra tokie patikimi, nes rezultatai yra subjektyvūs. Pagrįstumas tiria, ar testas matuoja tai, ką jis teigia matuojantis, ir tai taip pat buvo suabejota atliekant tokio tipo psichologinius testus.