Aštuntojo dešimtmečio pradžioje sukurta „Prolog“, greičiausiai žodžių programa ir logika junginys, yra viena iš pirmųjų kompiuterių programavimo kalbų. Iš dalies dėl to, kad tai labai paprastas kodas, kuriame naudojama pirmos eilės logika ir nedidelis skaičiavimas, jis vis dar populiarus. Originalus instrukcijų rinkinys buvo gerokai padidintas ir išplėtotas į daugybę variantų, nes jis ypač gerai tinka kalbai apdoroti. Šie du pagrindiniai programos atributai apdoroja tokias programas kaip dirbtinis intelektas ir automatizuotos telekomunikacijos.
Prolog naudoja formalią, pirmos eilės logiką. Į kompiuterį įkeltos instrukcijos yra tvirtos; jie neturi neryškaus skaičiavimo svorio. Išraiškoje kalbos sintaksė yra baigtinis taisyklių rinkinys, o semantika paprastai apibrėžiama rinkiniais, tokiais kaip pavieniai deskriptoriai, keli sąrašai ir eilutės, arba diapazonas, pvz., skaitinės sekos.
Kartu su kai kuriais geriau žinomais kodais, pvz., hiperteksto žymėjimo kalba (HTML), „Prolog“ priklauso programinės įrangos klasei, paprastai vadinamai deklaratyviosiomis programavimo kalbomis, kuriai būdingas paprastas teiginys „X lygus Y“, apibrėžiamas kaip „terminas“. Kompiuteriui pasakoma, ką daryti; nenurodyta pačiam skaičiuoti, kaip ten patekti. Kompiuteriui pateikiamas faktų rinkinys su „predikatu“ ir santykiais, apibrėžtais kaip „sąlyga“, iš kurių įvesties užklausa turėtų pateikti teisingą ir klaidingą išvesties išvadą. Jis nevykdo algoritmo, o gauna paprastą atsakymą pridėdamas ir atimdamas arba paneigdamas žinomą apibrėžimų rinkinį. Kompiuterija „Prolog“ naudojama teorijoms ir jų pagrindinėms prielaidoms išbandyti ir įrodyti – nuo pažangios matematikos iki biologijos iki filosofijos.
Viena iš kognityvinių intelekto teorijų yra ta, kad smegenyse yra didelė, bet baigtinė leksinė informacijos saugykla, kuri yra gaunama, apdorojama ir grąžinama atgal, todėl informacija tampa sudėtingesnė arba paprastesnė. Didėjant atminties talpai ir sparčiai prieigai, tai yra dominuojanti paradigma, kuri paskatino kompiuterių mokslo šventąjį gralį – dirbtinį intelektą. Daugeliui šios srities atstovų svarbiausia yra sąsaja ir kalba. Prolog programavimas gali būti naudojamas kuriant GUI – grafinę vartotojo sąsają, kurią sukūrė Apple®, tiesiog apibrėžiant vaizdinius simbolius. Jis taip pat gali būti naudojamas skaityti, versti ir kurti veido išraišką.
Kompiuterinė lingvistika yra daug sunkesnė, ir nors „Prolog“ bėgant metams pažengė į priekį, įtraukdama, pavyzdžiui, unikalius kai kurių užsienio kalbų gramatinius principus, daugelis tyrinėtojų abejoja, ar ji veiksmingai reprezentuoja kalbą. Ribotoms ekspertų sistemoms, pvz., kompiuterizuotoms balso atpažinimo techninės pagalbos telefono linijoms, Prolog programavimas naudojamas tam tikru veiksmingumo laipsniu. Jį taip pat galima integruoti į aukštesnės eilės loginę programinę įrangą – kiekybiškai įvertinančias kalbas, tokias kaip C+ arba java – tačiau glaudinimas ir perkeliamumas išlieka problemomis, kurios ištveria šią daug duomenų reikalaujančią programavimo kalbą.