Psichinis aštrumas yra žmogaus proto aštrumo matas. Psichikos aštrumo matas paprastai apima susitelkimą, atmintį, koncentraciją ir supratimą, bet nematuoja intelekto. Tai būdas kalbėti apie tai, kaip gerai ar prastai veikia smegenys, o ne apie jų gebėjimą atlikti sudėtingas funkcijas ar tai, kiek žmogus išmoko per savo gyvenimą.
Nors yra daug psichikos aštrumo testų, dauguma žmonių psichikos aštrumo įvertinimus naudoja ne kaip būdą įvertinti žmogaus protingumą, o kaip būdą išsiaiškinti, ar kieno nors smegenys veikia geriau ar blogiau nei įprastai dėl tokių veiksnių kaip, pvz. išsiblaškymas, liga ar nuovargis.
Protinių gebėjimų sumažėjimą ar padidėjimą kartais sunku išmatuoti, nes žmogaus protinis aštrumas yra individualus. Tai reiškia, kad net jei smegenų funkcija gali būti laikoma žema žmogaus amžiaus grupei, tai ne visada reiškia smegenų funkcijos praradimą. Svarbu pagalvoti apie pradinį asmens aštrumą ir įvertinti funkcijos praradimą arba pagerėjimą nuo to standartizuoto ryškumo laipsnio. Dažnai žmonės patys atpažįsta psichinių funkcijų pokyčius, kol kiti žmonės pradeda pastebėti poveikį, todėl geriau nei bet kas kitas gali atpažinti tą pokytį kaip simptomą.
Kai kurie veiksniai drastiškai veikia psichikos aštrumą ir dažnai tokiais būdais, kurių negalima pakeisti. Alzheimerio liga dažnai apibūdinama kaip sukelianti rimtą ir nuolatinį psichikos aštrumo praradimą. Kitos medicininės problemos, turinčios įtakos smegenims, pavyzdžiui, vėžys ar encefalitas, gali sumažinti psichinį aštrumą. Ilgalaikis narkotikų vartojimas taip pat gali sukelti nuolatinę žalą, kuri turės įtakos smegenų gebėjimui veikti dar ilgai po to, kai narkotikai paliks vartotojo sistemą.
Taip pat yra trumpalaikių situacijų, kurios gali turėti neigiamos įtakos protiniam aštrumui. Kai kurie vaistai veikia smegenis taip, kad sumažėja protinis aštrumas. Dėl kitų sąlygų, tokių kaip per didelis nuovargis ar didelis stresas, smegenims gali būti sunku atlikti užduotis, su kuriomis paprastai nesusiduriama. Dėl išsiblaškymo taip pat gali akivaizdžiai sumažėti protinis aštrumas, nesvarbu, ar šie blaškymai yra vidiniai rūpesčiai, ar išoriniai trukdžiai. Dauguma šių problemų yra pavienės, o aštrumas atgaunamas po to, kai sutrikimas pašalinamas ir smegenys spėjo prisitaikyti.
Taip pat galima pagerinti psichines funkcijas, užsiimant veikla ir strategija, kuri skatina šias funkcijas. Manoma, kad tam tikros mitybos priemonės pagerina protinį aštrumą tiek trumpuoju, tiek ilgalaikiu laikotarpiu. Protiniai užsiėmimai, tokie kaip kalbos mokymasis ar sudėtingas žaidimas, taip pat gali pagerinti bendrą psichinę funkciją. Manoma, kad mankšta taip pat pagerina šias funkcijas, nes gerina kraujotaką. Psichikos aštrumas gali būti įvairus net ir tam pačiam asmeniui ir turi daug bendro su kūnu, todėl svarbu kuo geriau rūpintis kūnu, kad būtų pasiekti geriausi proto rezultatai.