Provaistas yra medžiaga, kuri savo pradine forma yra neaktyvi. Nurijus, junginys virsta aktyvia būsena, kai jį metabolizuoja žmogaus kūnas. Tada vaistas pradeda veikti tam tikram negalavimui ar būklei gydyti norimu laiko intervalu. Metabolizacija keičia provaisto molekulinę struktūrą, ir šis procesas padalija šią farmakologinę medžiagą į vieną, kurioje molekulės skyla į fragmentus, ir į kitą, kuri tampa tirpi metabolizuojant.
Daugelis šių vaistų turi pakitusią cheminę, fizinę ar biocheminę sudėtį, kuri leidžia jiems likti ramybės būsenoje. Taip pat galima struktūrizuoti vaistą taip, kad organizmas jį apdorotų taip, tarsi būtų padengtas maistiniais junginiais ar lipidais. Provaistas geriamas geriau nei vaistai, kurie paprastai švirkščiami į veną, raumenis arba po oda. Galima sušvirkšti mažiau, nes medžiaga nėra visiškai aktyvi, kol nepasiekia tos kūno dalies, į kurią ji turi būti skirta, o vaistus, kuriuos anksčiau reikėjo švirkšti, dabar galima nuryti per burną.
Yra įvairių tipų provaistų, kurie leidžia vandenyje tirpiems vaistams pasiekti organus, tokius kaip kepenys ar plaučiai, arba patekti į kraują ar limfinę sistemą, kol jie tampa aktyvūs. Tokios medžiagos tampa aktyvios vykstant procesui, vadinamam hidrolize. Tam tikros medžiagos gali likti nepažeistos, kol pasiekia plonąją žarną, o tada absorbuojamos.
Daugelis ligų yra išgydomos naudojant provaistų veisles. Dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD) sergantiems pacientams naudinga uždelsta biologinė aktyvacija, taip pat nukreipimas į konkrečias kūno dalis, pvz., vieną, kuri veikia kaip smegenų stimuliatorius, o kitas veikia tik priekinę žievę. Viena rūšis netgi sustabdo tam tikros žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) padermės, kuri yra atspari daugeliui kitų vaistų, patekimą į baltųjų kraujo kūnelių vidų.
Provaistų kūrimas taip pat paskatino sukurti vaistus, kurie gali priversti organizmo imuninę sistemą įjungti vėžines ląsteles ir navikus. Ne tik žmonės gauna naudos iš naujų farmakologinių junginių variantų, bet reikia atlikti daugiau tyrimų ir klinikinių tyrimų, kol šie vaistai patenka į rinką. Vienas iš jų palengvina šunų judesio ligą be įprastų šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas, kurį sukelia kai kurios tradicinės priemonės. Molekulinio mokslo naujovės lemia, kad atsiranda vis daugiau vaistų, kurie pakeičia nepatogias medicinines procedūras ir net operacijas.