Pseudartrozė yra nenormalus lūžusio ir netinkamai užgijusio kaulo judėjimas. Sąvoka „pseudartrozė“ kilusi iš graikiškų žodžių pseud, reiškiančių „klaidinga“, ir artrozė, reiškiančio „sąnarį“. Tai dažnai vadinama nesusijungimu arba tiesiog klaidingu jungtimi.
Dauguma pseudartrozės atsiranda dėl netinkamo gijimo po trauminio sužalojimo ar suliejimo operacijos. Jis taip pat gali atsirasti dėl augimo sutrikimo, paprastai per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių. Tai žinoma kaip įgimta pseudartrozė ir gali pasireikšti bet kuriame kaule, tačiau dažniausiai pasireiškia blauzdikaulyje, mažesniame iš dviejų blauzdos kaulų. Taip pat dažnai pasitaiko stipinkaulio srityje, viename iš riešo kaulų.
Paprastai pseudartrozės metu atsiranda skausmas, atsirandantis dėl dviejų kaulo fragmentų trynimo. Skausmo taip pat gali nebūti visai, dažniausiai esant nedideliam lūžiui ar po operacijos, ir jis nustatomas tik atlikus nuskaitymą – specializuotą rentgeno nuotrauką arba kompiuterinę tomografiją (KT). Jos dažnai atliekamos po sintezės operacijos, siekiant įsitikinti, ar tinkamai sugijo, jei nepastebėta akivaizdžių nenormalių judesių.
Yra keletas netinkamo gijimo priežasčių, sukeliančių pseudartrozę. Tai pirmiausia pastebima po operacijos, kuria siekiama pataisyti jau pažeistą vietą. Jie gali atsirasti dėl sintezės metu naudojamos aparatūros atsipalaidavimo, infekcijos ar tiesiog blogo žaizdų gijimo. Rūkymas, diabetas ir (arba) širdies ligos gali sukelti blogą sveikatą ir sukelti pseudartrozę. Lūžio atveju pseudartrozę dažniausiai sukelia prasti gijimo gebėjimai. Esant įgimtai psuedoartrozei, yra pagrindinis ligos veiksnys, sukeliantis problemą.
Pseudartrozė gydoma keliais būdais: vidine fiksacija, išorine fiksacija ir kaulo persodinimu. Dažnai tai yra trijų derinys. Įgimtos pseudartrozės atveju, jei įmanoma, sprendžiama ir pagrindinė liga.
Vidinė fiksacija – tai varžtų, plokščių ar strypų naudojimas kaulams laikyti kartu. Tai dažnai derinama su kaulo skiepijimu, kad kaulas gytų greičiau ir efektyviau. Kaulo skiepijimas susideda iš kaulo paėmimo iš kitur, dažniausiai klubo, ir įdedant į lūžio vietą. Tai infekcija, kuri dažniausiai yra problema, pirmiausia ją reikia pašalinti.
Išorinei fiksacijai naudojamas išorinis aparatas, kuris sulaiko kaulą ir jį suspaudžia. Dažniausiai naudojamas aparatas yra ortopedo chirurgo Gavrilo Abramavo Ilizarovo sukurtas aparatas, kuris tiesiog vadinamas Ilizarovo aparatu. Jis gali būti naudojamas kartu su kaulo persodinimu ir vidine fiksacija, tačiau pageidautina jį naudoti atskirai, nes kiti du metodai arba kelia infekcijos riziką, arba lūžis yra tiesiog per sunkus, kad jį būtų galima operuoti viduje.