Psichikos būklės tyrimas (MSE) yra psichiatrinio įvertinimo tipas. Jis naudojamas paciento psichikos būklei nustatyti naudojant stebėjimą ir klausimų seriją. Psichiatras užduoda klausimus ir stebi, kaip pacientas atrodo iš pradžių, o kartu pateikia atsakymus į klausimus apie simptomus. Dabartinė paciento psichikos būsena nustatoma atsižvelgiant į jo išvaizdą, elgesį ir jo požiūrį. Taip pat vertinama nuotaika, kalba ir minties aspektai.
Siekdami tinkamai diagnozuoti psichines problemas, psichiatrai turi pasikliauti ne tik paciento psichiatrijos istorija. Skirtingai nuo nedidelio psichikos būklės tyrimo, kuris greitai nustato demenciją, psichinės būklės tyrimas yra išsamesnis. Jis apjungia psichologinius testus, kad nustatytų simptomus, kuriuos patiria pacientas, turintis psichiatrinę istoriją. Tikslas yra surinkti kuo daugiau informacijos, kad būtų galima nustatyti teisingą diagnozę ir tinkamą gydymą.
Vienas iš pirmųjų psichikos būklės tyrimo aspektų, kurį turi įvertinti psichiatras, yra paciento fizinė išvaizda. Svoris, amžius ir ūgis nustatomi, o tam tikri išvaizdos tipai gali rodyti skirtingas psichines problemas. Neįprasti ar ryškūs drabužiai gali reikšti, kad pacientas kenčia nuo manijos, o nešvarūs ar suplyšę drabužiai gali rodyti depresiją. Pacientai, kuriems pasireiškia nebūdingi išvaizdos pokyčiai, gali sirgti asmenybės sutrikimu, o priklausomybės požymiai rodo, kad pacientas gali bandyti gydytis savarankiškai, kad išspręstų psichikos problemas.
Kitas aspektas, kurį pastebi psichiatrai, yra paciento požiūris psichikos būklės tyrimo metu. Kiekvieno paciento aplinkybės turi įtakos jo požiūriui į klinikinį įvertinimą ir tyrimą atliekantį gydytoją. Pacientai gali būti bendradarbiaujantys, nebendradarbiaujantys ir netgi priešiški. Psichiatrai gali naudoti šias reakcijas, kad nustatytų, kokia gali būti diagnozė.
Psichikos būklės tyrimas taip pat įvertina paciento nuotaiką, kalbą ir mąstymo aspektus. Nuotaiką lemia tai, kaip pacientas reaguoja ir kaip jis atsako į klausimus apie simptomus. Remdamasis šiais kriterijais, psichiatras gali atsižvelgti į dabartinę paciento nuotaiką ir jo simptomus, kad nustatytų diagnozę. Pavyzdžiui, pacientas, kuris negali apibūdinti nuotaikos savais žodžiais, gali sirgti aleksitimija.
Minties procesas ir turinys yra svarbūs psichikos būklės tyrimo aspektai. Psichiatrai turi suprasti, kaip žmogus apdoroja informaciją ir ką tiksliai apima jo mąstymo procesai. Tiksliau sakant, psichiatrai ieško kliedesių, fobijų ir obsesijų atsiradimo. Be to, svarbus turinio intensyvumas. Intensyvumas vaidina svarbų vaidmenį nustatant psichinės problemos sunkumą.