Medicina siekia išgydyti su kūnu susijusius negalavimus, gydydama patį kūną. Tai ne visada padeda atsikratyti negalavimų, nes gali būti, kad fiziniai negalavimai yra tik šalutinis poveikis sutrikus žmogaus sąmonėje, energetinėje ar psichinėje būsenoje, nors tokios pozicijos neparemia tradicinis mokslas. Psichinis gydymas – tai alternatyvi ir papildanti terapijos sistema, kuri, kaip teigiama, veikia principu, kad fizinius negalavimus galima pagerinti arba išgydyti manipuliuojant žmogaus energija, siela ar kita neapčiuopiama gyvybės jėga.
Psichinis gydymas yra dvasinė praktika. Naudojant psichinį gydymą, tiek pacientas, tiek gydytojas turi tikėti kiekviename žmoguje egzistuojančia eterine gyvybės jėga. Nors psichinis gydymas laikomas mažos rizikos ir neinvaziniu alternatyviu gydymo būdu, jis vis tiek kelia pavojų. Metafizinis gydymas nėra įprastinės medicinos pakaitalas. Rekomenduojama, kad psichikos gydymas būtų atliekamas kartu su licencijuoto gydytojo ar kito medicinos specialisto gydymu.
Sąvoka „psichinis gydymas“ yra bendra frazė, apimanti įvairias praktikas nuo terapinio prisilietimo, qi gong arba qigong, Reiki, gydymo per atstumą, akupunktūros ir akupresūros, taip pat mažiau formalizuotas praktikas, tokias kaip rankų uždėjimas. Skirtingi šių gydymo metodų praktikai turi skirtingus įsitikinimus ir praktiką, tačiau galiausiai jie siekia to paties tikslo. Gydant psichiniais metodais, siekiama manipuliuoti paciento vidine energija ar dvasia, kad kūnas ar protas būtų sveiki.
Dėl ezoterinio pobūdžio psichikos gydymo kurso sėkmę įvertinti yra sudėtinga. Nėra aiškiai dokumentuotų psichinio gydymo atvejų, nors yra daugybė nepagrįstų, anekdotinių ir nepaaiškintų sėkmės istorijų. Skeptikai tvirtina, kad proveržis naudojant psichinį gydymą atsiranda dėl spontaniškos remisijos arba placebo efekto. Kadangi nėra galutinio, apčiuopiamo vidinės energijos ar gyvybės jėgos įrodymo, beveik neįmanoma pasakyti, ar metafizinės gydymo praktikose naudojami metodai turi įtakos negalavimo ar ligos baigčiai, ar ne.
Norint susirasti specialistą, pacientas ištiria įvairius naudojamus metodus ir įvertina savo asmeninio komforto lygį taikant kiekvieną iš jų. Adatų bijančiam žmogui gali nepatikti akupunktūra, kai tam tikrose kūno vietose oda perduriama mažomis adatomis. Asmuo, kuris jaučiasi nemalonus, kai jį liečia ilgą laiką, gali vengti rankų uždėjimo ar taškinio masažo. Taip pat svarbu, kad pacientas surastų jam patinkantį ir pasitikintį gydytoją.