Psichobiologija yra smegenų, žmogaus ar gyvūno elgesio ir jų tarpusavio santykių tyrimas. Taip pat vadinama elgesio neuromokslu, psichobiologija taiko biologijos faktus ir principus žmonių ar gyvūnų psichiniams, emociniams ir elgesio procesams. Tie, kurie studijuoja šį dalyką, siekia išsiaiškinti, kokius elgesio tipus sukelia biologiniai procesai.
Terminas psichobiologija pirmą kartą galėjo būti oficialiai pavartotas XX amžiuje; biologijos ir psichologijos, kaip atskirų krypčių, studijos gyvuoja daug ilgiau. Tačiau mokslininkai galėjo jį tyrinėti šimtmečius, nesuteikdami jam oficialaus pavadinimo. Pavyzdžiui, Avicena (20-980), gydytojas ir filosofas, yra priskiriamas tam, kad ieško ryšio tarp tam tikrų ligų, psichologijos ir biologijos. Jis tvirtino, kad didelis drėgmės kiekis, vadinamas drėgme, žmogaus galvoje gali sukelti psichinių sutrikimų. Bėgant metams mokslininkai ir toliau ieškojo būdų, kaip elgesį paaiškinti fizinėmis priežastimis.
Psichobiologijos studijoms mokslininkai naudoja specialią įrangą, kuri padeda daugiau sužinoti apie smegenis. Pavyzdžiui, psichobiologai gali naudoti elektroencefalografo (EEG) įrangą, kad išmatuotų žmogaus smegenų bangas. Prie žmogaus galvos odos pritvirtinęs specialiai sukurtus elektrodus, mokslininkas gali įrašyti žmogaus smegenų bangas ir nustatyti, kaip jos veikia tokius dalykus kaip elgesys ir sveikata.
Kai kurie mokslininkai ištyrė ryšį tarp smegenų bangų ir nusikalstamos veiklos ir padarė išvadą, kad linkusių į nusikalstamą veiką smegenų bangos gali būti lėtesnės nei kitų. Tokie tyrimai gali atskleisti, kodėl kai kurie nusikaltėliai gali apgauti melo detektoriaus testus arba parodyti, ar galvos sužalojimai gali prisidėti prie to, kad asmuo dalyvaus nusikalstamose veikose. Kai kurie tyrinėtojai netgi iškelia hipotezę, kad vitaminų trūkumas gali turėti įtakos nusikalstamam elgesiui.
Psichobiologai taip pat gali ištirti, kaip biologija gali prisidėti prie tam tikrų psichikos ligų ar net sukelti jas. Pavyzdžiui, žmogaus genai gali turėti įtakos tam, ar jam gali būti diagnozuota šizofrenija. Kitoms psichinėms būsenoms įtakos gali turėti tokie dalykai kaip hormonų svyravimai ir netgi smegenų struktūros skirtumai. Pavyzdžiui, mokslininkai gali naudoti smegenų skenavimą, norėdami sužinoti daugiau apie depresiją ir bipolinį sutrikimą.
Dažnai psichobiologijos studijos apima gyvūnų naudojimą tyrimams. Gyvūnų subjektai gali būti lengviau prieinami tam tikriems tyrimams nei žmonės, o gyvūnų smegenų tyrimas gali suteikti mokslininkams svarbių užuominų apie tai, kaip gali veikti žmogaus smegenys. Tyrimai su gyvūnais gali būti ypač svarbūs, pavyzdžiui, tiriant vaistų poveikį psichikos procesams, elgesiui ir tam tikroms sąlygoms. Jie taip pat gali būti naudingi tiriant alkoholio ir neteisėtų narkotikų vartojimo poveikį smegenims.