Psichodinaminė psichoterapija remiasi nuostata, kad žmonės slopina praeities trauminę patirtį, kuri gali turėti įtakos jų asmenybei ir elgesiui santykiuose. Psichoterapeutai naudojasi bendravimu su pacientais, norėdami aptarti, interpretuoti ir gydyti įvairias emocines problemas, kurių pacientai gali sąmoningai nežinoti. Tai viena iš dažniausiai naudojamų psichoterapijos rūšių ir gali būti taikoma trumpalaikiai ir ilgesni. Psichodinaminio psichoterapeuto darbas yra galiausiai atrasti paciento subjektyvius psichologinius jausmus, kad kartu su juo juos įveiktų ir neleistų pasikartoti bet kokiam save naikinančiam elgesiui.
Šio tipo psichoterapijos pagrindas remiasi centriniais įsitikinimais, kad visi jausmai ir elgesys turi priežasčių, kurios dažnai yra pagrįstos praeities patirtimi, tačiau žmonės nežino, kaip tas priežastis atrasti patys. Psichodinaminė psichoterapija mano, kad žmonės žūtbūt nori kontroliuoti savo psichologinį skausmą, todėl jie imasi veiksmų, kurie galiausiai gali pabloginti situaciją, kad susitvarkytų situacijas. Psichoterapeutai reikalingi tam, kad pateiktų nešališką trečiosios šalies požiūrį ir padėtų pacientams suvokti paslėptas savo emocijų ir veiksmų priežastis.
Psichodinaminės psichoterapijos procesas susideda iš trijų užduočių: priėmimo, supratimo ir paaiškinimo. Terapeutas turi nesmerkti paciento jausmų, kad sukurtų pasitikėjimo ir komandinio darbo jausmą. Kai pacientas jaučia, kad gali būti tikras apie savo slapčiausius jausmus, terapeutas ir pacientas sudarys tai, kas vadinama terapiniu aljansu. Pacientas jausis patogiai stebėdamas save, kad atsakytų į terapeuto klausimus.
Po to, kai pacientas jaučiasi priimtas jo ar jos terapeuto, jie abu gali pradėti dirbti siekdami bendro tikslo – išmokti suprasti paciento jausmus. Psichodinaminės psichoterapijos pacientas paprastai nepripažįsta savo psichologinių polinkių, todėl terapeuto tikslas yra padėti pacientui aptarti ir atgaivinti buvusius skausmingus išgyvenimus. Manoma, kad šis procesas padeda pacientui suvokti savo ankstesnį elgesį, taip pat atpažinti bet kokius prastus rezultatus dėl tų veiksmų.
Galutinis psichodinaminės psichoterapijos principas yra terapeuto procesas, paaiškinantis pacientui savo paciento jausmų ir elgesio interpretacijas. Terapeutas gali sugalvoti priežastis, kodėl pacientas elgiasi tam tikru elgesiu ar tam tikruose situacijose jaučiasi. Pavyzdžiui, po psichodinaminės psichoterapijos terapeutas gali pastebėti, kad pacientas, prieš kurį buvo smurtaujama vaikystėje, ir toliau susitikinėja su smurtaujančiais partneriais. Terapeutas pateiktų pacientui interpretacijas, kodėl, jo manymu, pacientas elgiasi rizikingai, save naikinančiame elgesyje, o tada pateiks nereikšmingų patarimų, kaip įveikti tas subjektyvias psichologines problemas.