Psichogeniniai priepuoliai yra epizodai, kuriems būdingi traukuliai ir motorinės kontrolės praradimas, kurių priežastis nėra neįprastas elektrinis aktyvumas smegenyse. Vietoj to, tokius epizodus sukelia stiprus stresas ar emocinė suirutė ir jie neturi gerai suprantamos fizinės kilmės. Kita vertus, epilepsijos priepuolius sukelia nenormalios elektros iškrovos, todėl panašūs psichogeninės kilmės simptomai dažniausiai vadinami psichogeniniais neepilepsiniais priepuoliais. Psichogeniniai priepuoliai taip pat kartais vadinami „pseudoepilepsijos priepuoliais“, nors šis pavadinimas nėra plačiai naudojamas, nes dėl to, kad nėra suprantamo fizinio mechanizmo, skirto priepuolių simptomams, atsirandantiems dėl streso ir emocijų, traukulių epizodai netampa mažiau tikri.
Epilepsijos ir psichogeniniai priepuoliai atrodo labai panašūs, todėl kartais gali būti sunku juos atskirti. Yra keletas skirtumų tarp epilepsijos ir neepilepsijos priepuolių, pvz., trigeriai ir tam tikri judesiai, tačiau jie jokiu būdu nėra įtikinami. Pats įtikinamiausias psichogeninių priepuolių diagnostinis testas apima santykinai ilgalaikį elektroencefalografijos arba EEG naudojimą, kartais kartu su vaizdo stebėjimu. EEG testai stebi elektrinį aktyvumą smegenyse ir gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar priepuolius lydi nenormalios elektros iškrovos, rodančios epilepsiją. Šie testai kartais atliekami kelias dienas ar savaites su pridedamu vaizdo įrašu, siekiant surinkti ir susieti pastebėtą traukulių elgesį su EEG elektriniais duomenimis.
Reikėtų pažymėti, kad nors psichogeniniai priepuoliai yra psichologinės, o ne fizinės kilmės, jie jokiu būdu nėra „netikra“ priepuoliai. Pasitaiko atvejų, kai asmenys apsimeta priepuoliais dėl psichologinių priežasčių, siekdami asmeninės naudos arba norėdami išvengti nuostolių ar bausmės. Tokiais atvejais asmenys, kurie apsimeta, kad patiria priepuolį, visiškai kontroliuoja savo imituojamus simptomus. Kita vertus, žmonės, kenčiantys nuo psichogeninių priepuolių, nekontroliuoja savo simptomų. Jų priepuoliai yra nevalingi ir nėra skaičiuoti veiksmai, kuriais siekiama asmeninės naudos.
Klaidinga psichogeninių priepuolių diagnozė gali būti brangi ir žalinga pacientams. Psichogeniniai priepuoliai, kurie klaidingai diagnozuojami kaip epilepsijos priepuoliai, gali būti gydomi prieštraukuliniais vaistais ar net operacija. Abi galimybės yra gana brangios ir abi gali turėti nemalonų šalutinį poveikį. Tačiau klaidinga diagnozė yra gana reta, nes medicinos specialistai gali nustatyti anomalią smegenų veiklą.
Dauguma psichologinės kilmės priepuolių gydymo būdų yra pagrįsti psichoterapija. Priepuolius galima sumažinti arba jų išvengti galima atrandant ir sprendžiant tikslią priepuolių psichologinę kilmę. Kai kuriais atvejais kitos psichologinės ligos, pavyzdžiui, depresija, gali būti glaudžiai susijusios su priepuoliais; tokiais atvejais dažnai vartojami vaistai, tokie kaip antidepresantai.