Psichologija yra plati disciplina, kuri siekia analizuoti žmogaus protą. Įvairios šios srities disciplinos tiria, kodėl žmonės elgiasi, mąsto ir jaučiasi taip, kaip elgiasi. Yra daug įvairių būdų, kaip priartėti prie psichologijos: nuo biologijos vaidmens psichikos sveikatai nagrinėjimo iki aplinkos vaidmens elgesiui. Kai kurie psichologai sutelkia dėmesį tik į tai, kaip vystosi protas, o kiti pataria pacientams padėti pagerinti jų kasdienį gyvenimą.
Psichologijos istorija siekia mažiausiai 1879 m., kai vokiečių psichologas Wilhelmas Wundtas įkūrė pirmąją laboratoriją, skirtą išskirtinai psichologijai. Žymiausias psichologas tikriausiai yra austras Sigmundas Freudas, įkūręs psichoanalizės sritį. Nors Freudo teorijos turėjo didžiulį poveikį įvairioms sritims, įskaitant literatūrą ir kiną, daugelis jo idėjų yra laikomos subjektyviomis šiuolaikiniu požiūriu.
Yra daugybė skirtingų psichologijos subdisciplinų, kurių kiekviena imasi šiek tiek kitokio požiūrio į proto supratimą. Kai kurios subdisciplinos apima socialinę psichologiją, klinikinę psichologiją, profesinę sveikatą ir kognityvinę psichologiją. Svarbu pažymėti, kad net ir tam tikroje srityje gali būti skirtingų požiūrių. Pavyzdžiui, klinikinė psichologija turi keturias pagrindines mokyklas: psichodinaminę, humanistinę, kognityvinę ir elgesio bei sisteminę terapiją.
Psichologijos sritis yra daug platesnė nei paciento, gulinčio ant sofos, besikalbančio su savo terapeutu ar tyrėjo, tyrinėjančio labirintu bėgančią žiurkę, vaizdas. Teismo psichologas gali padėti teisės specialistams ištirti įtarimus dėl prievartos prieš vaikus arba įvertinti įtariamojo kompetenciją. Teisės psichologas gali būti teisėjo patarėjas arba teismo konsultantas. Pramonės-organizacinis psichologas gali dirbti su įmone, kad padėtų įdarbinti geriausius kandidatus arba padėtų pagerinti darbo vietą. Sporto psichologas gali dirbti vienas su vienu žaidėju, kad padėtų įveikti našumo barjerą, arba dirbti su visa komanda, kad padėtų pagerinti grupės sanglaudą.
Psichologiją reikėtų dar atskirti tarp tiriamosios psichologijos, kuri eksperimentais siekia nustatyti faktus apie protą, ir taikomąją psichologiją, siekiančią padėti žmonėms su jų problemomis. Kai kurie eksperimentai parodė, kad sėkmės procentas sprendžiant problemas naudojant tik psichoterapiją – pokalbį su profesionaliu psichologu – yra toks pat, kaip pokalbio su artimu draugu, todėl taikomosios ar klinikinės psichologijos, kaip disciplinos, veiksmingumą kartais gali būti sunku kiekybiškai įvertinti. Be to, daugelis pacientų teigia, kad terapija buvo labai naudinga jų gyvenime.
Palyginti su kitais sunkiais mokslais, tokiais kaip fizika ir biologija, kai kurie kritikai teigia, kad ši sritis kenčia nuo mokslinio griežtumo stokos. Dažnai abejojama tokių priemonių kaip apklausos, per kurias kai kuriais atvejais renkami duomenys, objektyvumu. Galbūt tai yra glaudžiai susiję su proto sudėtingumu, kurio mes iki galo ar iš esmės nesugebėjome suprasti. Tačiau ir toliau vyksta psichologiniai tyrimai, siekiant geriau suprasti protą ir jo veikimą.
Tokiose srityse kaip neuropsichologija, kurioje nagrinėjama, kaip smegenų struktūra veikia psichinę sveikatą, naudojama neurovaizdų technologija. Tokie įrankiai kaip funkcinis magnetinio rezonanso tomografija (fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (PET) padėjo psichologams nustatyti sąsajas tarp psichinių problemų ir biologinių būsenų. Pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje buvo suvokta, kad šizofreniją daugiausia sukelia biologiniai veiksniai, o ne motinos nepriežiūra ar koks nors kitas aplinkos paaiškinimas.