Psichologinė antropologija yra studijų kryptis, integruojanti visuomenės ir žmogaus elgesio sampratas. Ši tarpdisciplininė sritis tiria kultūrinės struktūros ir individualios psichologijos sąveiką. Yra dvi plačios psichologinės antropologijos mokyklos. Viename akcentuojama individualios psichologijos įtaka kultūrų formavimuisi, o kita – kaip kultūrinės vertybės ir taisyklės formuoja individo elgesį ir net psichines ligas.
Psichologinė antropologija sujungia dvi antropologijos ir psichologijos disciplinas ir tiria kultūros ir individualių mąstymo modelių bei emocijų sąveiką. Tiek antropologija, tiek psichologija yra susijusios su žmogaus elgesio tyrimu, nors jų požiūris skiriasi. Antropologai žmogaus elgesį analizuoja sociokultūriniu požiūriu, o psichologai daugiausia dėmesio skiria žmogaus smegenų funkcijos poveikiui individo elgesiui.
Visuomenės ir asmenybės sąveika, žmogaus vystymasis, psichikos ligos ir kitos pagrindinės psichologinės sąvokos yra keletas pagrindinių psichologinės antropologijos problemų. Psichologinėje antropologijoje yra dvi pagrindinės mąstymo mokyklos. Į individualią žmogaus psichiką žiūrima kaip į jėgą, formuojančią visuomenę ir kultūrines vertybes. Kitas žvelgia į žmogaus psichologiją iš sociologinės perspektyvos, teigia, kad kultūra arba žmonės kaip grupė interpretuoja žmogaus patirtį ir formuoja individualią asmenybę.
Ekspertai, tikintys žmogaus psichikos jėga formuojant kultūros vertybes ir taisykles, atkreipia dėmesį į tai, kad visos kultūros susideda iš individų. Jie mano, kad žmogaus smegenys formuoja žmonių grupių bendravimą su aplinka, šeimomis, kaimynais ir visa visuomene. Tam tikri žmonių elgesio modeliai būdingi daugelyje kultūrų ir todėl turi įtakos formuojant šias kultūras.
Kita vertus, kai kurie ekspertai mano, kad kiekviena kultūra turi savo asmenybę. Jie tiki, kad kultūrinės idėjos ir lūkesčiai dėl elgesio formuoja individualų elgesį. Kultūrinės sampratos apie žmogaus vietą pasaulyje, gyvenimą ir mirtį bei aukštesnę galią yra neatsiejamai susijusios su individualiomis psichinėmis būsenomis ir psichiniais procesais. Be to, tam tikros kultūros kalba taip pat gali formuoti žmonių pasaulio suvokimą.
Kai kurių ekspertų teigimu, kultūra netgi gali formuoti psichines ligas. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės Azijoje mano, kad jie turi sutrikimą, žinomą kaip Koro, savotišką psichinę būklę. Žmonės, kenčiantys nuo Koro, įsivaizduoja, kad jų lytiniai organai traukiasi į kūną ir kad jie gali mirti nuo šio negalavimo. Moterys, patyrusios Koro, mano, kad jų krūtys traukiasi į jų kūną. Manoma, kad ši būklė yra panikos priepuolio forma su tam tikromis unikaliomis seksualinėmis savybėmis.